Kauno kolegijos Menų ir ugdymo fakulteto ištakos siejamos su 1922–1940 metais veikusia Kauno meno mokykla, kurią įkūrė dailėtyrininkas Justinas Vienožinskis. Tarpukariu tai buvo vienintelė dailės mokykla visoje Lietuvoje. Istorinėje vietoje – ant Pelėdų kalno – įsikūręs fakultetas šiandien vertinamas dėl profesionalių dėstytojų, į praktiką orientuotų studijų, plačių galimybių ir betarpiško ryšio tarp dėstytojų ir studentų.

„Visai neseniai ši vieta minėjo šimtmečio sukaktį, tad ją galima drąsiai laikyti kultūros, meno, istorijos, edukacijos kalve. Tęsdami ilgametes tradicijas ir derindami jas su šiandieniniais rinkos poreikiais, šiuolaikiniais mokymo metodais, fakultete vykdome įvairias meno, kalbų krypčių studijas, Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo, Socialinio darbo studijų programas“, – sako Menų ir ugdymo fakulteto dekanas Albertas Juodeika.

Laisvų darbo vietų pedagogams kone dvigubai daugiau nei ieškančiųjų darbo

Užimtumo tarnyba skelbia, kad kasmet ikimokyklinio ugdymo ir pradinio ugdymo pedagogams darbo pasiūlymų registruojama vis daugiau, palyginti su tokio darbo ieškančių asmenų skaičiumi. Pernai jiems įregistruotos 1026 laisvos darbo vietos, 2022 metais – 1175, 2021 metais – 789. Tuo tarpu darbo pasiūla per trejus metus išliko panaši – tik 482 pedagogai pernai ieškojo darbo ikimokyklinio ugdymo ir pradinio ugdymo įstaigose, 2022 m. – 564 ir 2021 m. – 445.

Kauno kolegijos Menų ir ugdymo fakulteto Pedagogikos katedros, kurioje realizuojama Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo studijų programa, vedėja Asta Jakimavičienė sako taip pat pastebinti, kad ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų poreikis Lietuvoje – itin didelis. Tai rodo nuolat atliekami darbo rinkos poreikio tyrimai regiono, šalies mastu, taip pat socialinių partnerių, savivaldybių pateikiami rodmenys.

„Manoma, kad šis poreikis dar augs, siekiant atliepti visuotinio ikimokyklinio ugdymo idėją, kuriamos naujos grupės, steigiamos valstybinės ir nevalstybinės ugdymo įstaigos, atsiranda naujų darbo vietų. Daugiau pedagogų ir pedagogų padėjėjų reikės įgyvendinant įtraukties procesus, pedagogų darbo krūvio skaičiavimo pokyčius“, – apie šių specialistų poreikį kalba Pedagogikos katedros vedėja.

Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo studijų programos absolventė Gabrielė Chasijeva sako besidžiaugianti, kad studijoms pasirinko būtent šią aukštąją mokyklą: „Pasirinkau Kauno kolegiją todėl, kad patiko studentų bei absolventų įspūdžiai, jų atsiliepimai, patirtys, tai, kad dėstytojai labai pagarbiai elgiasi su studentais, o atlikus praktiką neretai galima likti dirbti.“

Socialinis darbas – prasminga veikla, keičianti žmonių gyvenimus

Šiuolaikinėje visuomenėje socialinis darbuotojas jau nebėra tapatinamas tik su socialinių problemų sprendimu. Studijuodami Socialinio darbo studijų programoje studentai tobulina savo bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžius, gilinasi į asmenybės psichologiją, asmenybės elgesį formuojančius veiksnius, holistiškai analizuoja informaciją apie visuomenę ir joje kylančias socialines problemas.

„Pasirinkusieji šią studijų programą ne tik įgyja aukštąjį išsilavinimą, bet ir profesiją, kuri padeda žmogui keistis, pažinti save. Tai – išties prasminga veikla, keičianti žmonių gyvenimus“, – apie socialinio darbuotojo veiklos svarbą sako Socialinio darbo studijų programos absolventė, dėstytoja dr. Valentina Demidenko.

Ji akcentuoja, kad socialiniai darbuotojai nebaudžia, o ateina padėti žmogui, kuriam tuo metu pagalba yra reikalinga: „Ne visada žmogus yra pasiruošęs priimti pagalbą ir tokiu momentu pagrindinis socialinio darbuotojo tikslas yra įtikinti žmogų ją priimti.“

Socialinio darbo katedros vedėja Virginija Kondratavičienė atkreipia dėmesį, kad baigusieji šias studijas yra pasirengę dirbti socialinių paslaugų įstaigose, švietimo, teisėsaugos srityse, nevyriausybinėse organizacijose arba rinktis antrosios pakopos studijas universitete.

Studentas Aidas Lazauskas sako, kad savanorystė paskatino jį pasirinkti Socialinio darbo studijų programą, mat pajuto, kad neturi pakankamai teorinių žinių.

„Kauno kolegiją pasirinkau dėl to, nes studijų metu atliekamos net trys praktikos, kurių metu galima dar geriau įsisavinti ir išmokti taikyti įgytas teorines žinias“, – dalinasi studentas.

Su realia darbo rinka studentai susipažįsta dar studijų metu

Menų ir ugdymo fakulteto Menų akademijos dėstytojai ne tik aktyviai vykdo edukuojančias kūrybines veiklas fakultete, įtraukdami į jas studentus, bet ir rengia personalines parodas, savo kūrybą pristato grupinėse ekspozicijose, šiuolaikinio meno mugėje „ArtVilnius“, organizuoja ir dalyvauja tarptautiniuose, tarpdisciplininiuose simpoziumuose ir pleneruose Lietuvoje bei užsienio šalyse.

„Menų akademija nuo kitų, Lietuvoje esančių meno mokyklų, pirmiausia išsiskiria studijų programų orientavimu į praktiką. Dizaino studijos – ne išimtis. Kaip tai atrodo? Turbūt vienas svarbiausių aspektų – tai, kad mes dirbame su realiais užsakovais, realiais užsakymais, realia rinka. Į mus kreipiasi ir įvairios įmonės, ir privatūs asmenys, kuriems įdomūs jaunieji kūrėjai ir jų darbai“, – sako Dizaino studijų programos koordinatorius Juozas Dundulis.

Jis atskleidžia, kad gauti užsakymai integruojami į studijų programą, praktinius užsiėmimus, o studentai, parengę kursinį darbą, turi galimybę tapti matomi ne tik Lietuvoje, bet ir tarptautiniu mastu.

Dizaino studijų programos studentas D. Ruškys džiaugiasi, kad praktinių užsiėmimų gausa, galimybė dar studijų metu susidurti su realia darbo rinka atveria galimybes būsimą darbdavį susirasti dar studijų metu.

„Aš pats studijų metu atlikau praktiką įmonėse, su kuriomis bendradarbiauju iki šiol. Manau, kad Kauno kolegijoje sudarytos visos sąlygos, leidžiančios, įdėjus pastangų, būti užtikrintam, kad baigus studijas, o gal – ir dar anksčiau, tikrai turėsi darbą“, – įspūdžiais dalinasi Kauno kolegijos studentas.

Studijų programa ieškantiems dinamiško darbo

Kauno kolegijos Kalbų centre realizuojamose Anglų kalbos ryšiams su visuomene ir Verslo anglų kalbos studijų programose rengiami specialistai, mokantys taisyklingai bendrauti dalykine anglų kalba, tinkamai vartojantys verslo ir ryšių su visuomene profesinius terminus.

Įgytas žinias studentai įtvirtina atlikdami praktikas įvairaus tipo įmonėse, žiniasklaidos kanaluose, vertimų biuruose, kultūros ir socialinių paslaugų centruose, gamybos įmonių komunikacijos ir informacijos tarnybose, o taip pat yra skatinami pradėti verslą – patys susikurti sau darbo vietas.

Anglų kalbos ryšiams su visuomene dėstytoja Daiva Volkauskienė akcentuoja, kad ryšiai su visuomene šioje studijų programoje kuria itin stiprią pridėtinę vertę.

„Studentai įsisavina žinias apie visą komunikacijos kelią, nuo siuntėjo iki gavėjo, yra orientuojami kurti turinį žodžiu ir raštu. Baigę studijas jie tampa turinio kūrėjais“, – sako D. Volkauskienė.

Šias studijas pasirinkęs Andrius Rezeckas kaip vieną iš privalumų išskiria studijų programos dinamiškumą, kadangi tenka išmokti imti interviu, rengti pranešimus žiniasklaidai, atstovauti įmonei, rūpintis jos vidine ir išorine komunikacija bei kt.

Straipsnis publikuotas „Kauno dienoje