Istorija
Tarpukaris ir sovietmetis
1920 m. Medicinos profesorius Pranas Mažylis įsteigė Kaune trumpalaikius akušerių ir dvejų metų trukmės Lietuvos Raudonojo Kryžiaus gailestingųjų seserų kursus. 1941 m. įkurta Kauno medicinos seserų mokykla, o 1946–1951 m. įsteigtos Respublikinė felčerių akušerių ir Medicinos seserų mokyklos. Iš šių dviejų mokyklų 1958 m. reorganizuota Respublikinė Kauno medicinos mokykla, o 1971 m. jai suteiktas P. Mažylio vardas. Tai yra Kauno kolegijos medicinos studijų ištakos.
1920 m. Aukštojoje Fredoje įsikūrė sodininkystės ir daržininkystės mokykla. 1922 m. įkurta Dotnuvos žemės ir miškų ūkio mokykla, kuri 1945 m. vėl perkelta į Kauną ir pavadinta Kauno žemės ūkio technikumu. 1982 m. abi linijos susijungė: Fredoje ir Kaune įkurti žemės ūkio technikumai tapo viena institucija, kuri 1990 m. pavadinta Kauno aukštesniąja žemės ūkio mokykla ir perkelta į Mastaičius Kauno rajone. Iš čia kildinamos Kauno kolegijos žemės ūkio, matavimo inžinerijos mokslų studijos.
1922 m. įsteigta pirmoji Lietuvoje Kauno meno mokykla, kildinama iš piešimo kursų. Mokyklos įkūrėjas ir pirmasis direktorius – dailininkas Justinas Vienožinskis 1951 m. į šios aukštosios mokyklos pastatą įsikelia Kauno taikomosios dailės vidurinė mokykla, kuri vėliau pavadinta Stepo Žuko vardu ir peraugo į Kauno S. Žuko taikomosios dailės technikumą. Tai davė pradžią Kauno kolegijos meno studijoms atsirasti.
1945 m. Kauno centre buvo įkurtas Celiuliozės – popieriaus pramonės technikumas, 1953 m. ši institucija tapo Medžio apdirbimo technikumu. 1963 m. pakeistas pavadinimas į Kauno technologijos technikumą, o 1969 m. buvo pastatyti nauji Technikumo rūmai Pramonės prospekte. Tai davė pradžią inžinerijos, informatikos, technologijų studijoms Kauno kolegijoje.
1953 m. Malūnų spirito tresto bei alaus daryklos „Ragutis“ kontoros patalpose buvo įkurtas Kauno maisto pramonės technikumas. Iš čia kildinamos Kauno kolegijos maisto technologijos, saugos ir kokybės, viešojo maitinimo studijos.
1954 m. pradeda veikti Kauno statistikos technikumas. Ši institucija reorganizuota į Kauno Ekonomikos technikumą, kuriame nuo 1963 m. buvo rengiami statistikos, planavimo, skaičiavimo technikos ir buhalterinės apskaitos specialistai. Tai davė pradžią dabartinėms finansų, teisės, įmonių ir įstaigų administravimo studijoms atsirasti.
Lietuvos Nepriklausomybės laikotarpis
1990–1992 m. atnešė pokyčių. Sovietmečiu veikusi Kauno P. Mažylio medicinos mokykla ir Kauno technologijos, ekonomikos, maisto pramonės, žemės ūkio, Stepo Žuko taikomosios dailės technikumai kiekvienas atskirai reorganizuotas į aukštesniąją mokyklą.
Kauno kolegijos įkūrimas siejamas su atskirų aukštesniųjų mokyklų integracija į vieną juridinį vienetą. Pirmasis žingsnis padarytas 2000 m., kuomet jėgas suvienijo ir bendrai veiklai susijungė tuometinės Technologijų ir ekonomikos aukštesniosios mokyklos.
2000–2003 m. laikotarpiu susiformuoja Kauno kolegijos Technologijos, Verslo vadybos, Ekonomikos ir teisės, Kraštotvarkos fakultetai, Sveikatos priežiūros, Justino Vienožinskio ir Kėdainių Jonušo Radvilos studijų centrai, įkuriami skyriai Druskininkuose bei Tauragėje. 2003 m. į Kauno kolegijos sudėtį integruojamas Marijampolės kolegijos Kauno skyrius, organizuojantis pedagogikos studijas.
Nuo 2018 m. Kauno kolegijoje – Kaune ir Tauragėje – veikia akademiniai padaliniai šiais pavadinimais: Verslo fakultetas, Medicinos fakultetas, Menų ir ugdymo fakultetas, Technologijų fakultetas.
Kauno kolegijos bendruomenės Garbės nariai
Prof. Vladislavas Domarkas (Garbės nario vardas suteiktas 2010 m. rugsėjo 17 d.)
Antanas Levickas (Garbės nario vardas suteiktas 2010 m. rugsėjo 17 d.)
Mr. Ole Bech Kristensen (Garbės nario vardas suteiktas 2010 m. rugsėjo 17 d.)
Bronislovas Rimantas Račkauskas (Garbės nario vardas suteiktas 2014 m. birželio 27 d.)
Dr. Vytautas Šileikis (Garbės nario vardas suteiktas 2015 m. rugsėjo 21 d.)
Vidas Butkus (Garbės nario vardas suteiktas 2023 m. birželio 29 d.)