Kauno kolegija, vadovaudamasi institucijos vertybėmis ir realizuodama organizacijos strategijoje užsibrėžtus siekinius įgyvendinti darnaus vystymosi nuostatas veikloje, kviečia miesto, regiono ir šalies visuomenę prisidėti prie iniciatyvų tausojant esamas aplinkas ir išsaugant reikšmingą miestui, visuomenei, kultūrai paveldą.
Šiuo metu Kauno kolegija kviečia prisidėti prie iniciatyvų puoselėti Pelėdų kalną ir Medicinos fakulteto parką.
Pelėdų kalnas
Kauniečių puikiai žinoma vieta – Žaliakalnyje esantis buvusios Kauno meno mokyklos pastatų kompleksas, kuriame įsikūręs dabartinis Kauno kolegijos Menų ir ugdymo fakultetas (anksčiau – Justino Vienožinskio menų fakultetas). Kasmet jo bendruomenė suburia daugybę Lietuvos ir užsienio šalių menininkų. Apsilankiusiųjų dėmesį ypač traukia teritoriją juosianti tvora, padabinta įspūdingomis pelėdų skulptūromis. Jas dar 1924 metais sukūrė vienas žymiausių Lietuvos skulptorių Vincas Grybas. Štai kodėl nuo seno ši vieta kauniečių vadinama Pelėdų kalnu.
Gaila, tačiau jau eilę metų valstybės paramos griūvantis kultūros objektas nesulaukia, nors dar 2003 metais Kauno meno mokyklos statinių kompleksas buvo paskelbtas kultūros paminklu, o 2007 metais Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu įtrauktas į Valstybinės reikšmės istorijos, archeologijos ir kultūros objektų sąrašą.
Kauno kolegija veiksmų tvarkyti teritoriją ėmėsi nuo pat momento, kai jai patikėjimo teise buvo perduoti Lietuvos Respublikai priklausantys pastatai (esantys adresu A. Mackevičiaus g. 27), kurie yra pripažinti nacionalinės reikšmės nekilnojamąja kultūros vertybe ir 1993 m. ir įregistruoti kultūros vertybių registre.
Ekspertų verdiktas
Apverktiną tvoros, skulptūrų būklę pripažįsta ir ekspertai. 2015 metų gegužę VšĮ Kauno regiono statybos konsultavimo ir audito centras atliko Kauno kolegijos Menų ir ugdymo fakulteto statinių komplekso tvoros konstrukcijų ekspertizę. Jos metu nustatyta, kad metalinė tvora (panaudotos buvusios baterijos aptvaras) daug metų neremontuota, nedažyta, išsikraipiusi nuo vertikalės, nėra atskirų elementų; metalinių elementų apatinės dalys yra žemėse, rūdija, būtina skubi metalinės dalies restauracija. Tvoros betoniniai stulpai išlikę tik keliose vietose; tvoros stulpai, laikantys buvusios baterijos aptvaro elementus, yra sumūryti iš raudonų pilnavidurių plytų ir silikatinių modulinių plytų, sovietmečio gamybos, tinkuoti; stulpų pamatai reikiamai neįgilinti, apie 30-40% stulpų yra išsikraipę, nukrypę nuo vertikalės, yra avarinės būklės; mūrinių stulpų tinkas nedažytas, didžioji dalis tinko yra nukritęs ar atšokęs; paradinėse gatvėse stulpų paviršių puošia skulptoriaus Vinco Grybo 1924 metais sukurtos pelėdos, kai kurių jų jų trūksta; skulptūrų mūras sutrūkinėjęs.
Kas nuveikta saugant paveldą
2008 – tobulinant kolegijos meno studijų procesą ir išsaugant kultūrinį paveldą, renovuoti Menų ir ugdymo fakulteto pagrindiniai rūmai.
2011 – renovuotas keramikos mokymo korpusas. Atnaujinta architektūrinio ansamblio (statinių komplekso) dalis sukūrė galimybę ne tik organizuoti kokybišką studijų procesą, bet ir plėtoti kultūrinę veiklą Kauno miesto bendruomenei.
2017 – Kauno kolegija skyrė skyrė 67,5 tūkst eurų juosiančios tvoros atnaujinimo darbams, dar 20 tūkst. parėmė Savivaldybė. Taip pat tvorai gauta 700 eurų parama iš individualių rėmėjų. Viena jų – Kauno kolegijos darbuotoja, Technologijų fakulteto Informatikos katedros vedėja Dalė Lukšaitė. Už šias lėšas restauruota trečdalis visos kalną juosiančios tvoros, sutvarkytos pačios skulptūros, jų postamentai ir atskiri tvoros segmentai.
2018 – Kauno kolegija skyrė beveik 23 tūkst eurų tolimesniems – II etapo – tvoros atnaujinimo darbams, dar 7 tūkst parėmė Savivaldybė. Taip pat tvorai gauta 200 eurų parama iš individualių rėmėjų. Už šias lėšas restauruota tvoros dalis ties J. Zikaro gatve.
Kauno meno mokyklos teritorija, kurioje įsikūręs Kauno kolegijos Menų ir ugdymo fakultetas, yra nedalomas kultūrinis paminklas, skirtas saugoti viešajam pažinimui bei naudojimui. Kauno meno mokyklos statinių kompleksas turi unikalią, reikšmingą visai šaliai, kultūros ir meno pasauliui istoriją. Šioje mokykloje dirbo tokie Lietuvos dailės korifėjai kaip Justinas Vienožinskis, Vladas Didžiokas, Mstislavas Dobužinskis, Vladimiras Dubeneckis, Adomas Galdikas, Petras Kalpokas, Jonas Šileika, Kajetonas Sklėrius, Ignas Šlapelis, Paulius Galaunė, Adomas Varnas, Juozas Zikaras, Antanas Žmuidzinavičius ir kt. Fakulteto auditorijoms yra suteikti žymių menininkų, dirbusių ar studijavusių Kauno meno mokykloje, Stepo Žuko taikomosios dailės technikume ar Aukštesniojoje meno mokykloje, vardai: Juozo Zikaro, Justino Vienožinskio, Jono Vaičio, Filomenos Ušinskaitės, Juozo Statkevičiaus.
Kauno kolegijos Menų ir ugdymo fakultetas, tęsdamas pasididžiuotinas Kauno miesto ir visos Lietuvos dailės istorijos tradicijas, kasmet organizuoja per 20 renginių, skirtų visuomenei. Čia rengiamos tarptautinės ir Lietuvos dailininkų parodos, fakulteto teritorijos parke vyksta kūrybinės dirbtuvės, plenerai, konferencijos, meno dirbinių mugės, kino filmų peržiūros, koncertai, formuojantys studentijos, akademinės bendruomenės, miestiečių platų kultūrinį akiratį, kartu pritraukiant meno pasaulio atstovus iš kitų šalių.
Kauno kolegija puoselėja viziją, kai sutelkus visuomenės ir valdžios pastangas, būtų įgyvendintas Pelėdų kalno kaip tarptautinio menų centro menininkų rezidencijos projektas, atveriantis naujas galimybes plėtoti visų rūšių meną, atvykstamąjį turizmą, puoselėti Kauno kaip patrauklaus ir intelektualaus miesto ir tuo pačiu valstybės reputaciją.
Kauno kolegijos bendruomenė prašo fizinių ir juridinių asmenų pagal galimybes skirti paramą, atliekant pavedimą į banko sąskaitą – LT 51 7300 0100 3430 4643. Kauno kolegija įsipareigoja gautas lėšas tvarkyti pagal nustatytas taisykles.
Kontaktiniai asmenys:
Juristė Renata Krygerienė, tel. 837-751143, el. p. renata.krygeriene@go.kauko.lt
Kauno kolegijos Menų ir ugdymo fakulteto dekanė Jolanta Bareikienė, tel. 837-222348, el. p. jolanta.bareikiene@go.kauko.lt.
Medicinos fakulteto parkas
Kauno kolegija kviečia visuomenę prisidėti prie iniciatyvos atgaivinti Kauno kolegijos Medicinos fakulteto pagrindinių rūmų parką, esantį prie pastatų komplekso adresu K. Petrausko g. 15.
Dar 1953 metais pastatytame negyvenamojo tipo pastate ilgą laiką buvo įsikūręs Kauno miesto karo ligoninės poskyris. Dabartinis Kauno kolegijos Medicinos fakultetas į šias patalpas persikėlė 1994 metais.
Kauno kolegijos siekis – sukurti patrauklią rekreacinę zoną akademinei bendruomenei ir kartu atverti ją pilietiškoms iniciatyvoms, prisidedant prie Kauno miesto gyventojų gyvenimo kokybės puoselėjimo. Kauno kolegija ir toliau palaiko idėją vystyti visuomeninės paskirties teritoriją, skirtą šviečiamosioms veikloms.
Pagal pirminį architektų sumanymą, 1,5 hektaro ploto esančioje teritorijoje numatyta iškirsti senus, prastos būklės medžius, apželdinti plotus nauja veja, suformuoti papildomą medžių ir krūmų tankmę. Įdomus architektūrinis sumanymas – iš netradicinių medžiagų pastatyta pagrindinė pavėsinė, nuo kurios tos pačios medžiagos akcentai vedą į privatesnę poilsio zoną. Pagal šią koncepciją parką išraižytų geometriški netaisyklingų formų takai, vedžiojantys parko lankytojus po visą teritoriją. Žaliosios zonos projektuotojai, realizuodami sumanymą, neabejotinai atsižvelgtų Į Žaliakalnio teritorijos priežiūros, tvarkymo ir naudojimo sąlygas bei kitas svarbias normas.
Kauno kolegijos Medicinos fakultetas kartu su pastatu paveldėjo pagal panaudos teisę įgyjamą pareigą užtikrinti pastatą juosiančios teritorijos priežiūrą, kuri eilę metų kruopščiai vykdoma. Vis dėlto Kauno kolegijos vadovybė atkreipia dėmesį, kad palaikomosios priežiūros neužtenka. Sumanymui įgyvendinti reikalingos papildomos investicijos, kurios užtikrintų teritorijos išliekamąją vertę.