Norėdami puoselėti Kauno kolegijos vertybes – atsakomybę, profesionalumą, atvirumą, pagarbą, bendruomeniškumą, – turime kiekvienas atskirai ir visi kartu kurti palankią, demokratišką, saugią, atvirą pagarbai ir pagalbai darbo ir akademinę aplinką. Kauno kolegijoje nepriimtinas nesąžiningas ir nepagarbus elgesys su žmogumi, todėl netoleruotinų veiksmų atveju skatiname kalbėti ir veikti.

Etika

Kolegijos bendruomenės narių etiško elgesio principus ir normas apibrėžia Akademinės etikos kodeksas. Kiekvienas Kauno kolegijos bendruomenės narys pats įsipareigoja laikytis Etikos kodekso nuostatų ir netoleruoti jo pažeidimų. Apie pažeidimus turi būti pranešta Etikos komitetui.

Kauno kolegijos Etikos komitetą, kurio sudėtis patvirtinta 2020–2023 metų laikotarpiui, sudaro 7 asmenys. Jie nagrinėja pranešimus ir (ar) skundus dėl Kolegijos bendruomenės narių (administracijos, dėstytojų ir kitų darbuotojų bei studijuojančiųjų) veiklos, prieštaraujančios akademinės etikos normoms. Etikos komitetas nenagrinėja anoniminių pranešimų.

Etikos komitetas užtikrina visišką pateikto pranešimo ir (ar) skundo apie galimus etikos pažeidimus konfidencialumą ir garantuoja, kad informacija apie pranešimą pateikusį asmenį nebus paviešinta kitiems asmenims, nesusijusiesiems su Etikos komiteto veikla. Siekiant užtikrinti atsakingumą, kreipiantis ir pranešant apie nusižengimą privalu pateikti rekomenduojamus duomenis.

Pranešimus ir (ar) skundus dėl galimų Etikos kodekso pažeidimų galima siųsti el. paštu etika@go.kauko.lt arba pateikti raštu tiesiogiai Etikos komiteto pirmininkei Sigridai Eimutei.

Daugiau informacijos:

• Kauno kolegijos Akademinės etikos kodeksas
• Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnyba
• Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba

Pasitikėjimo linija

„Pasitikėjimo linija“ skirta pranešti apie lygių galimybių pažeidimų, priekabiavimo dėl lyties, seksualinio priekabiavimo ar persekiojimo, taip pat psichologinio smurto ir mobingo atvejus.

Lygios galimybės – tarptautiniuose žmogaus ir piliečių teisių dokumentuose ir Lietuvos Respublikos įstatymuose įtvirtintų žmogaus teisių įgyvendinimas nepaisant lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos.

Priekabiavimas – nepageidaujamas elgesys, kai dėl asmens lyties siekiama įžeisti arba įžeidžiamas asmens orumas ir siekiama sukurti arba sukuriama bauginanti, priešiška, žeminanti ar įžeidžianti aplinka.

Seksualinis priekabiavimas – tai nepageidaujamas užgaulus, žodžiu, raštu ar fiziniu veiksmu išreikštas seksualinio pobūdžio elgesys su asmeniu, kai tokį elgesį lemia tikslas ar jo poveikis pakenkti asmens orumui, ypač sukuriant bauginančią, priešišką, žeminančią ar įžeidžiančią aplinką.

Persekiojimas – asmens traktavimas mažiau palankiai, lyginant su kitais asmenimis, dėl pranešimo ar skundo pateikimo, liudijimo priekabiavimo ar seksualinio priekabiavimo atveju, dalyvavimo priekabiavimo ar seksualinio priekabiavimo tyrimo procese.

Seksualinio priekabiavimo atvejui būdinga:

• priklausomumo ir pavaldumo santykiai tarp priekabiautojo ir asmens, prie kurio priekabiaujama (pvz., vadovas – pavaldinys, dėstytojas – studentas ir kt.);
• užgaulus, įžeidžiantis, orumą žeminantis ir nepageidaujamas elgesys;
• įvairūs nepageidaujami veiksmai, pasireiškiantys skirtingomis seksualinio priekabiavimo formomis: žodine (seksualinio pobūdžio siūlymai, pastabos, užuominos, pokalbiai, juokeliai, seksualinių ypatybių, kūno formų, fiziologinių funkcijų aptarinėjimas girdint asmeniui ir jo kolegoms), fizine (lietimas, apkabinimas, bučiavimas) ir neverbaline (seksualinio turinio žinutės, laiškai, vaizdo įrašai, paveikslėliai).

Psichologinis smurtas ir mobingas – jėgų disbalansu paremti santykiai darbo vietoje, pasireiškiantys nuosekliu ilgalaikiu netinkamu elgesiu, nukreiptu prieš darbuotoją, kuriais pažeidžiama darbuotojo fizinė, socialinė ar psichologinė gerovė, mažinamas jo produktyvumas bei pasitenkinimas darbu. Psichologinį smurtą ir mobingą gali taikyti tiek vienas, kolektyvo pritarimą ar galios svertų turintis asmuo, tiek darbuotojų grupė.

Dažniausiai psichologinis smurtas ir mobingas pasireiškia darbuotojo įžeidinėjimu, patyčiomis, užgauliojimu, priekabiavimu, grasinimu, nekonstruktyvia, žeminančia kritika, žodine agresija, persekiojimu ir kitokiu netinkamu elgesiu. Įprastai psichologinis smurtas ir mobingas pasireiškia daugiau nei viena netinkamo elgesio forma, daugiausia tai priekabiavimas (kuomet pakartotinai ir sąmoningai išnaudojama, grasinama ir (arba) žeminama ir pan.) bei smurtas (kuomet užpuolamas vienas ar daugiau darbuotojų ar vadovų su tikslu pažeisti asmens orumą ir (ar) sukurti priešišką darbo aplinką).

Psichologinio smurto ir mobingo atvejui darbo vietoje būdinga (sąrašas nebaigtinis):

• grasinimai (pvz., atleisti iš darbo, bloginti darbo sąlygas sudarant darbo grafikus ir kt.);
• pasiekimų nuvertinimas (pvz., kritika darbuotojui dėl atliktų užduočių jį žeminant, siekiant įžeisti ir kt.);
• šmeižtas (pvz., tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios padaryti žalos asmens garbei ir orumui, paskleidimas. Šmeižtu dažnai siekiama apkaltinti kitą asmenį nebūtais dalykais ir kt.);
• pasikartojančios neigiamos pastabos (pvz., nemalonūs skirtingo turinio komentarai ir kt.);
• ignoravimas (pvz., izoliavimas, atribojimas nuo kolektyvo ir bendrų veiklų, nesidalinimas informacija ir kt.);
• manipuliavimas (pvz., darbuotojui nustatomas neadekvatus darbo krūvis, manipuliavimas darbo užmokesčiu, keliami neįgyvendinami reikalavimai ir kt.);
• nepagrįsta kritika (pvz., destruktyvi kritika darbuotojui dėl atliktų užduočių jį žeminant, siekiant įžeisti ir kt.);
• sarkazmas (pvz., piktas pašiepimas, kandi ironija ir kt.);
• noras išjuokti (pvz., darbuotojo ar darbuotojų grupės elgesys, kai kolektyvo pajuokai yra pateikiamos asmeninės ir profesinės kito asmens savybės, laidomos pašaipios pastabos apie darbuotoją ar asociatyvūs juokai, sukuriama priešiška ir neetiška aplinka, kurioje darbuotojas jaučiasi užgauliojamas, žeminamas ir kt.);
• riksmai (pvz., bendravimas pakeltu tonu, nevaldomos emocijos ir kt.);
• viešas žeminimas (pvz., žeminantys komentarai darbuotojo atžvilgiu, darbuotojo sumenkinimas, panieka ir kt.).

„Pasitikėjimo linija“ gauta informacija yra viešai neskelbtina. Duomenys apie asmenis, pateikusius informaciją, yra konfidencialūs.

Pranešimus ir (ar) skundus dėl lygių galimybių pažeidimo, priekabiavimo, seksualinio priekabiavimo, persekiojimo, psichologinio smurto ir mobingo nagrinėja specialiai sudaryta Komisija. Pranešimus ir (ar) skundus siųsti el. paštu pasitikejimas@go.kauko.lt.

Daugiau informacijos:

• Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymas. Žiūrėti galiojančią suvestinę redakciją.
• Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba
• Lygių galimybių politika ir jos įgyvendinimo tvarkos aprašas
• Psichologinio saugumo užtikrinimo politikos ir jos įgyvendinimo tvarkos aprašas
• Įtampą darbe mažinančių priemonių nustatymo tvarkos aprašas