Stiprinant aukštojo mokslo studijas Lietuvoje, nuo liepos pradėjo veikti trys atsinaujinusios kolegijos. Tarp jų – prie Kauno kolegijos prisijungusi Alytaus kolegija, kuri veiklą tęsia kaip Kauno kolegijos Alytaus fakultetas. Šie pokyčiai leis išsaugoti regione vykdomas aukštojo mokslo studijas, būsimiems studentams pasiūlyti daugiau ir regiono poreikiams aktualių studijų programų.
„Esame užtikrinti, kad šis prijungimas ne tik išsaugo studijų prieinamumą regione, bet ir atveria naujas perspektyvas bendruomenei ir ekonomikai. Sujungę jėgas, kursime ateitį kartu“, – sako Kauno kolegijos direktorius dr. Andrius Brusokas.
Siūlo dvi naujas studijų programas
„Jau šiais metais Kauno kolegijos Alytaus fakultetas stojantiesiems pasiūlys naujų studijų programų. Įsiklausėme į savivaldos, regiono darbdavių poreikius, išgirdome juos. Šiemet Alytuje startuoja Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo, Socialinio darbo studijos, jau dabar pastebime susidomėjimą šiomis programomis“, – dalinasi dr. A. Brusokas.
Kauno kolegijos Menų ir ugdymo fakulteto Pedagogikos katedros vedėja Asta Jakimavičienė pažymi, kad ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų poreikis Lietuvoje – itin didelis. Tai rodo nuolat atliekami darbo rinkos poreikio tyrimai regiono, šalies mastu, taip pat socialinių partnerių, savivaldybių pateikiami rodmenys.
„Tikėtina, kad šis poreikis dar didės, siekiant atliepti visuotinio ikimokyklinio ugdymo idėją, kuriamos naujos grupės, steigiamos valstybinės ir nevalstybinės ugdymo įstaigos, atsiranda naujų darbo vietų. Daugiau pedagogų ir pedagogų padėjėjų reikės įgyvendinant įtraukties procesus, pedagogų darbo krūvio skaičiavimo pokyčius“, – apie šių specialistų poreikį kalba A. Jakimavičienė.
Tuo tarpu Socialinės apsaugos ir darbo ministerija skelbia, kad per paskutinius penkerius metus socialinių paslaugų srities darbuotojų skaičius padidėjo daugiau nei 3 tūkst., tačiau šių darbuotojų vis dar trūksta ir jų poreikis nuolat auga.
Kauno kolegijos Menų ir ugdymo fakulteto Socialinio darbo katedros vedėja Virginija Kondratavičienė atkreipia dėmesį, kad baigusieji šias studijas yra pasirengę dirbti socialinių paslaugų įstaigose, švietimo, teisėsaugos srityse, nevyriausybinėse organizacijose arba rinktis antrosios pakopos studijas universitete.
„Pasirinkusieji šią studijų programą ne tik įgyja aukštąjį išsilavinimą, bet ir profesiją, kuri padeda žmogui keistis, pažinti save. Tai – išties prasminga veikla, keičianti žmonių gyvenimus“, – apie socialinio darbuotojo veiklos svarbą sako Socialinio darbo studijų programos absolventė, dėstytoja dr. Valentina Demidenko.
Be naujų studijų programų, Alytaus fakultete realizuojama eilė perspektyvių, į praktiką orientuotų studijų programų, apimančių informatikos, inžinerijos, sveikatos, technologijų mokslų bei verslo ir viešosios vadybos studijų kryptis.
Kauno kolegijos studentų priėmimo specialistai patikslina – kadangi naujos studijos Alytuje atsirado jau priėmimo metu, yra specialių instrukcijų pildant pageidavimus stojantiesiems skirtoje LAMA BPO sistemoje. Besidomintiems naujomis programomis dėl pildymo instrukcijų siūloma kreiptis Alytaus fakulteto svetainėje nurodytais kontaktais.
Artimiausiuose planuose – mokslinių taikomųjų tyrimų centras
Kauno kolegijos Alytaus fakultete numatoma plėtoti bendruomenės kolegijos (angl. community college) koncepciją. Padalinio veikla bus grindžiama mokymosi visą gyvenimą principais: vykdomos aukštojo mokslo studijos, veiksiančiame STEAM atviros prieigos centre įgyvendinamos mokinių formaliojo ir neformaliojo ugdymo veiklos, atliekami tiriamieji darbai ir projektai, teikiamos kvalifikavimo ir perkvalifikavimo paslaugos. Alytuje planuojama stiprinti ir naująsias maisto technologijas, kurti maisto technologijų laboratorijas.
Kauno kolegijos direktorius dr. A. Brusokas pažymi, kad šis kolegijų reorganizavimas kuriama vertę regionui – manoma, kad Kauno kolegijoje ilgus metus puoselėjama bendruomeniškumo ir kokybės kultūra suteiks naują postūmį Alytaus apskričiai, studentams, dėstytojams. Valstybės reformai skirtos lėšos leis kompleksiškai prisidėti prie mokslinių taikomųjų tyrimų vystymo, studijų programų konsolidavimo ir kitų sprendimų, kurie svarbūs sprendžiant bendras švietimo sistemos problemas.
„Mūsų atveju valstybės investicijos, skirtos jungimui, artimiausiais metais bus sutelktos mokslinių taikomųjų tyrimų centro, vadinamojo Foodtech and Health Innovation Hub, atsiradimui. Centras bus orientuotas į maisto ir sveikos gyvensenos tyrimus ir inovacijų vystymą. Ketiname telkti dėmesį IT, robotikos sprendimų paieškai medicinos, maisto mokslo srityse, plėtosime sveikatai palankių maisto produktų kūrimą“, – sako dr. A. Brusokas.
Jis pažymi, kad centre planuojamos veiklos, atliepiančios tvarių maisto sistemų koncepciją, vykdomi tyrimai prisidės prie siekio persiorientuoti į veiksmingesnę ir tvaresnę agro-maisto sistemą, skirtą užtikrinti tvarią maisto gamybą ir sveiką žmonių mitybą.
„Planuojame, kad centro taikomieji moksliniai tyrimai apims nuoseklią ir integralią sprendimų grandinę: maistinių žaliavų auginimą, maisto gamybą, maisto pakavimą, saugumą ir analizę, automatizavimą, skaitmenizavimą, aplinką ir energiją, sandėliavimą, įskaitant robotizuotą maisto rūšiavimą bei atliekų valdymo sprendimus“, – teigia dr. A. Brusokas.
Straipsnis publikuotas lrytas.lt