Kauno kolegijoje rengiamų komunikacijos ir socialinio darbo specialistų pagrindinis tikslas – gebėjimas užmegzti ir palaikyti prasmingą ryšį su žmonėmis. Nepaisant to, ar tai būtų organizacijos komunikacija, ar socialinio darbuotojo bendravimas su sunkumus patiriančiais žmonėmis, ryšys yra kertinis elementas.

Kauno kolegijos atstovai sutinka, kad tiek komunikacijoje, tiek socialiniame darbe, ryšio kūrimas tampa ne tik profesiniu įgūdžiu, bet ir galingu įrankiu, kuris padeda keisti gyvenimus ir formuoti šiuolaikinę visuomenę.

Mokosi kurti vertingą komunikaciją

Kauno kolegijos Verslo fakultete Taikomosios komunikacijos studentams dėstanti Ieva Kniukštienė sako neabejojanti, kad komunikacija – vienas galingiausių įrankių, galinčių formuoti nuomones, turėti lemiamos įtakos sprendimų priėmimui.

„Komunikacija yra visur: nuo kasdienio bendravimo su šeima ar draugais iki dalinimosi informacija, rekomendacijomis ar nuogąstavimais viešojoje erdvėje. Tai apima ir politinius pasisakymus, asmeninio ar korporatyvinio įvaizdžio formavimą, be abejo ir įvairias krizes. O kur dar propaganda, netikros naujienos, dirbtinio intelekto iššūkiai, su kuriais diena iš dienos susiduria ne tik komunikacijos specialistai, žurnalistai, bet ir kiekvienas visuomenės narys“, – pažymi I. Kniukštienė.

Ji priduria, kad nemažiau svarbu yra ir tai, kaip informacija pateikiama, kiek jos atskleidžiama, kokiais žodžiais ir forma tai daroma: „Arba mus pripažins kaip patikimus ekspertus, arba įmonė, organizacija ar net pats asmuo užstrigs informacinio lauko paraštėse.“

I. Kniukštienė atskleidžia, kad komunikacijos specialistas nuolat gyvena informaciniame triukšme ir jaučia jį kur kas labiau nei kiti. Nors didžiulis informacijos srautas apsunkina veiklą, kartu atveria ir daugybę pasirinkimų. Pasak jos, prie viso to pridėjus tinkamą bei etišką dirbtinio intelekto įdarbinimą galima pasiekti puikių rezultatų: „To ir mokome studentus, kad baigę studijas nepasiklystų turinio gausoje, bet gebėtų atpažinti, atsirinkti ir kurti vertingą, išliekamąją vertę turinčią komunikaciją.“

Studijų metu Taikomosios komunikacijos studentai susipažįsta su įvairiomis komunikacijos formomis: nuo organizacijų komunikacijos valdymo iki asmeninio prekės ženklo kūrimo. Įgyjami tiek kūrybinio, tiek struktūruoto teksto rašymo įgūdžiai, plėtojami gebėjimai kurti efektyvias komunikacijos kampanijas, viešųjų ryšių akcijas, žinomumo didinimo ar įvaizdžio formavimo kampanijas. Baigę studijas studentai geba atpažinti komunikacijos poreikį ir kurti turinį įvairiems kanalams: socialiniams tinklams, žiniasklaidai, televizijai ar interneto portalams.

„Šiose studijose gausu praktinių komunikacijos pavyzdžių, analizuojamos realios situacijos, kuriamos komunikacijos kampanijos. Dažnai paskaitose integruojame rinkoje sėkmingai veikiančius prekių ženklus, kurių atstovai pateikia užduotis ar atvyksta pasidalinti savo patirtimi su studentais. Gebėjimas atpažinti auditoriją ir parinkti jai tinkamas komunikacijos priemones yra vienas esminių uždavinių šiose studijose, nes tik tada galime kurti kokybišką, patrauklų ir įdomų turinį“, – pabrėžia I. Kniukštienė.

Komunikacija turi sukelti emocinį atgarsį ir paskatinti veikti

Taikomosios komunikacijos absolventė, buvusi Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (VPK) vyriausioji komunikacijos specialistė Karolina Vasiliauskienė taip pat akcentuoja aiškios ir efektyvios komunikacijos svarbą – tai, pasak jos, yra vienas esminių sėkmingos organizacijos veiklos pagrindų. Ji pažymi, kad komunikacija tapo strateginiu įrankiu, kuris formuoja visuomenės nuostatas, įsitikinimus, elgseną ir net socialinius bei politinius procesus.

„Tiek individai, tiek organizacijos turi gebėti kalbėti taip, kad būtų suprasti, o svarbiausia, kad jų žinutė sukeltų emocinį atgarsį ir paskatintų veikti. Būtent todėl komunikacija tampa neatsiejama nuo įtakos. Pavyzdžiui, nuomonės formuotojai socialiniuose tinkluose dažnai ne tik pristato produktus ar paslaugas, bet kartu formuoja vertybes, estetinius standartus, net gyvenimo būdo modelius. Tas pats galioja ir verslams “, – sako K. Vasiliauskienė.

Ji atskleidžia, kad darbo rinkoje komunikacijos specialistų poreikis jaučiamas nuolat. Anot K. Vasiliauskienės, ši sritis išlieka itin dinamiška – organizacijos vis dažniau suvokia, kad tikslinga ir kokybiška komunikacija daro tiesioginę įtaką ne tik jų reputacijai, bet ir veiklos rezultatams.

„Šiandien vis dažniau išreiškiama baimė, kad dirbtinis intelektas (DI) gali pakeisti žmogų. Iš tiesų, DI įrankiai tampa vis išmanesni, geba generuoti tekstus, analizuoti auditorijas, valdyti procesus, tačiau tai vis dar yra tik pagalbinės priemonės. Komunikacija yra ne tik informacijos perdavimas – tai subtilus, žmogiškas, konteksto ir empatijos reikalaujantis procesas“, – mintimis dalinasi K. Vasiliauskienė.

Prisimindama studijas Kauno kolegijoje, absolventė sako jas vertinanti itin teigiamai – įspūdį jai paliko didelis dėmesys praktikai, dėstytojų profesionalumas, skatinimas įsitraukti į įvairias veiklas.

„Be to, dauguma dėstytojų patys yra praktikai, aktyviai dirbantys komunikacijos, viešųjų ryšių ar žiniasklaidos srityse. Jų dalinimasis realios darbo aplinkos patirtimis labai praturtino studijas ir padėjo pasiruošti profesinei veiklai“, – priduria absolventė.

Socialinis darbas – pokyčių profesija

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) duomenimis, Lietuvoje šiuo metu dirba apie 5000 socialinių darbuotojų, bendrai socialinių paslaugų srityje – beveik 17 000 darbuotojų. Nepaisant šio skaičiaus, socialinių darbuotojų trūkumas išlieka didelis, ypač mažesnėse savivaldybėse. Kasmet socialinio darbo studijas baigia apie 200 absolventų, tačiau SADM duomenimis tai nepakankamai kompensuoja augantį socialinių paslaugų poreikį, kuris per pastaruosius penkerius metus išaugo daugiau nei 30 tūkstančių gavėjų.

Socialinio darbo katedros vedėja Virginija Kondratavičienė atkreipia dėmesį, kad šiuo metu didėjantis socialinių paslaugų gavėjų skaičius, plečiantis socialinių paslaugų infrastruktūrai ir socialinių paslaugų teikimo apimtims, dar labiau didins naujų kvalifikuotų socialinio darbo specialistų poreikį Lietuvoje.

Socialinio darbo profesijos lauko pokyčiai sudarys galimybę baigusiems šias studijas dirbti socialinių paslaugų įstaigose, švietimo, sveikatos apsaugos, krašto apsaugos, teisėsaugos srityse, nevyriausybinėse organizacijose.

Studentai profesinės veiklos praktikas gali atlikti įvairiose valstybinėse ir nevyriausybinėse socialines paslaugas teikiančiose įstaigose bei organizacijose. Profesinės veiklos praktikų metu įgyjama profesinė kompetencija savarankiškai arba komandoje atlikti sudėtingą, asmeninės atsakomybės reikalaujantį socialinių paslaugų organizavimo darbą švietimo, sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose bei organizacijose.

„Realioje darbo aplinkoje studentai geba įvertinti kliento socialinius poreikius, nustatyti socialinę problemą, planuoti, teikti konkrečią socialinę paramą klientui ir jo šeimos nariams, atstovauti kliento interesams įvairiose institucijose, analizuoti ir vertinti socialinės paramos proceso rezultatus, koordinuoti socialinių paslaugų  teikimą. Apie 25 proc. studentų įsidarbina praktikos metu ir tęsia darbo karjerą“, – sako V. Kondratavičienė.

Socialinio darbo studentai taip pat turi galimybę išvykti dalinėms studijoms į įvairias užsienio aukštąsias mokyklas ir atlikti profesinės veiklos praktikas įvairių užsienio šalių socialines paslaugas teikiančiose įstaigose bei organizacijose. Po studijų gali rinktis antrosios pakopos studijas universitete.

Prasminga veikla, keičianti žmonių gyvenimus

Dėl ekonominių ir demografinių pokyčių Europos Sąjungos valstybėse ir Lietuvoje socialinio darbo specialistų poreikis didėja. Šiuolaikinėje visuomenėje socialinis darbuotojas gali būti ir socialinės aplinkos tyrėjas, socialinių pokyčių skatintojas bei socialinio gyvenimo vadybininkas.

Pasirinkę Socialinio darbo studijų programą studentai gilina bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžius, gilinasi į asmenybės psichologiją, žmonių elgesį formuojančius veiksnius, įgyja vadybos ir teisės žinių. Studentai išmoksta rinkti informaciją apie visuomenę ir joje kylančias problemas, dirbti socialinį darbą su skirtingomis visuomenės grupėmis.

„Pasirinkusieji šią studijų programą ne tik įgyja aukštąjį išsilavinimą, bet ir su nuolatiniu asmeniniu augimu susijusią profesiją, kuri padeda žmogui keistis, pažinti save. Tai – išties prasminga veikla, keičianti žmonių gyvenimus“, – apie socialinio darbuotojo veiklos svarbą sako Socialinio darbo studijų programos absolventė, dėstytoja dr. Valentina Demidenko.

Ji akcentuoja, kad socialiniai darbuotojai nebaudžia, o padeda žmogui, kuriam tuo metu pagalba yra reikalinga: „Ne visada žmogus yra pasiruošęs priimti pagalbą ir tokiais atvejais pagrindinis socialinio darbuotojo tikslas yra užmegzti abipusiu pasitekėjimu grįstą ryšį ir įtikinti žmogų priimti pagalbą. Teigiamus pokyčius sąlygojančių ryšių su žmogumi, visuomene ir pasauliu kūrimas yra esminis socialinio darbo aspektas.“

Kauno kolegija išsiskiria plačiu studijų programų spektru – Verslo, Medicinos, Informatikos, inžinerijos ir technologijų, Menų ir ugdymo, Alytaus fakultetuose ir Tauragės skyriuje realizuojama per 60 studijų programų – nuo informatikos, inžinerijos ir technologijų iki menų, socialinių mokslų ir medicinos.

Stojantieji šiemet gali rinktis ir naujas studijų programas – Žaliosios energetikos inžineriją, Verslo duomenų analitiką, Teisės ir duomenų apsaugą, Vaidybą, Sistemų administravimą.

Studijų programos yra sudarytos taip, kad besimokantieji per studijų laikotarpį įgytų tvirtas teorines žinias ir maksimaliai išlavintų praktinius įgūdžius. Praktinis rengimas sudaro mažiausiai trečdalį studijų programos apimties.

Baigusieji studijas Kauno kolegijoje įgyja profesinio bakalauro laipsnį. Profesinio bakalauro kvalifikacinį laipsnį žymintis diplomas sėkmingai baigusiems studijų programą gali būti išduodamas tik tos aukštosios mokyklos, kurios veiklą Studijų kokybės vertinimo centras įvertino teigiamai.

Daugiau informacijos apie studijas Kauno kolegijoje – čia.

Straipsnis publikuotas portale lrytas.lt