Europos užimtumo tarnybų bendradarbiavimo tinklas (EURES) skelbia, kad įsidarbinimo galimybes naujai besiformuojančioje darbo rinkos aplinkoje gerokai padidins tokie įgūdžiai kaip kūrybinis, analitinis mąstymas, lyderystė, technologinis raštingumas ir kiti.

Kauno kolegijos atstovai sutinka, kad verslumo ir kūrybiškumo kompetencijos šiandien reikalingos kone visų sričių atstovams ir gali ženkliai prisidėti prie sėkmingos karjeros.

Kūrybiškumas – praktinis įrankis

Kauno kolegijos Verslo fakulteto lektorė Karolina Barišauskienė pažymi, kad Pardavimų ir marketingo studentams kūrybinės idėjos leidžia išsiskirti, pritraukti auditoriją ir kurti emocinį ryšį, o tai šiandien svarbiau nei bet kada, ypač populiarėjant dirbtinio intelekto (DI) įrankiams.

„Gyvename dėmesio ekonomikoje, kur visi kovoja dėl kelių sekundžių auditorijos dėmesio. Nors dirbtinis intelektas atveria naujų galimybių, kartu jis riboja žmogaus kūrybinius sprendimus. Tačiau geri marketingo ar pardavimų specialistai nebijo eksperimentuoti ir rizikuoti – kūrybiškumas tampa pagrindiniu įrankiu testuojant naujas idėjas, turinio formatus ar pardavimo būdus“, – sako K. Barišauskienė.

Ji priduria, kad kūrybiškumas taip pat leidžia rasti nestandartinius sprendimus netikėtose situacijose – nuo komunikacijos krizių iki besikeičiančių vartotojų įpročių: „Trumpai tariant, kūrybiškumas padeda patraukti dėmesį ir kurti ryšį su auditorija, o verslumas ir pardavimų įgūdžiai – paversti jį rezultatais. Specialistai, gebantys derinti šias kompetencijas, turi plačias karjeros perspektyvas.

Ji atskleidžia, kad Pardavimų ir marketingo studijų programos studentams šiuo metu Antreprenerystės modulyje naudojant kūrybiškumo metodus ir įrankius, suteikiama galimybė kurti bei vystyti inovacijas, įgyvendinti inovatyvias verslo strategijas, tinkamai komunikuoti jų vertę verslo partneriams, investuotojams ir plačiajai visuomenei. K. Barišauskienė taip pat pabrėžia, kad kūrybiškumas – praktinis įrankis, ugdomas tik išbandant metodus paskaitų ir seminarų metu.

„Tikslas – ne grandiozinis rezultatas, o įgūdžių lavinimas. Žinant, kad bent trimis kūrybiniais metodais galima išspręsti iššūkį, sukurti marketingo kampanijos idėją ar rasti sprendimą – žinios tampa praktiškos ir lengvai pritaikomos tiek profesiniame, tiek asmeniniame gyvenime“, – sako Kauno kolegijos lektorė.

Saugi erdvė eksperimentuoti, augti ir pasiruošti realiam darbui

Kauno kolegijos absolventės, „Kosmelita“ rinkodaros vadybininkės ir UGC kūrėjos Gabijos Marcinonytės nuomone, šiandien kūrybiškumas ir verslumas – kompetencijos, būtinos kiekvienos socialinių tinklų specialistui.

„Socialinių tinklų pasaulis keičiasi greičiau nei bet kada – vartotojų dėmesys trumpėja, algoritmai keičiasi, o konkurencija dėl auditorijos dėmesio auga. Kūrybiškumas – tai mano kasdienis įrankis, padedantis kurti turinį, kuris yra ne tik gražus ar informatyvus, bet ir įtraukia, skatina reaguoti ir dalintis“, – sako G. Marcinonytė.

Tuo tarpu verslumo kompetencija, pasak Kauno kolegijos absolventės, leidžia jai matyti bendrą paveikslą – kodėl vykdoma viena ar kita kampanija, kokie tikslai slypi už skaičių ir įrašų.

„Analizuoju rezultatus, testuoju naujus formatus, taikau įžvalgas praktikoje. Verslumas man padeda drąsiai siūlyti naujas idėjas, ieškoti partnerysčių ar net kurti strateginius sprendimus, kurie atneša realią naudą verslui“, – šios kompetencijos svarbą įvardina G. Marcinonytė.

Kaip vieną vertingiausių studijų patirčių ji išskiria darbą su realiomis reklaminėmis kampanijomis: „Turėjome galimybę kurti sprendimus tikriems prekių ženklams, analizuoti jų auditorijas, planuoti komunikaciją bei pateikti idėjas, kurios buvo vertinamos profesionalų. Tai leido ne tik išbandyti save, bet ir suprasti, kaip veikia šis procesas.“

Kaip dar vieną privalumą G. Marcinonytė išskiria į šiuolaikinę darbo rinką orientuotas studijas, kurių metu buvo mokomasi dirbti ne tik su Lietuvos, bet ir užsienio rinka – analizuoti skirtingus vartotojų elgsenos modelius, komunikacijos stilių bei strategijas įvairiose kultūrinėse aplinkose.

„Apskritai, studijos man buvo ne tik žinių šaltinis, bet ir saugi erdvė eksperimentuoti, augti ir pasiruošti realiam darbui – su visais jo iššūkiais ir galimybėmis“, – mintimis dalinasi Kauno kolegijos absolventė.

Studijos ieškantiems dinamiškos ir perspektyvios karjeros

Kauno kolegijos Informatikos, inžinerijos ir technologijų fakulteto lektorė Dalė Lukšaitė pažymi, kad verslumo ir kūrybiškumo kompetencijos svarbią vietą užima ir IT srityje.

„Kūrybiškumas leidžia IT specialistams mąstyti nestandartiškai, rasti naujus sprendimo būdus, kurie gali būti efektyvesni nei tradiciniai metodai. Technologijų pasaulis reikalauja nuolatinės pažangos – verslumas padeda specialistams inicijuoti naujus projektus, kurti startuolius, generuoti idėjas, kurios gali virsti pažangiomis sistemomis ar produktais“, – sako D. Lukštaitė.

Tuo tarpu, pasak Kauno kolegijos lektorės, gebėjimas save pristatyti, rasti klientų, pasiūlyti unikalius sprendimus bei prisitaikyti prie skirtingų projektų reikalavimų reikalauja ir verslumo, ir kūrybiškumo. Tai – ypač svarbu specialistams, pasirinkusiems laisvai samdomo darbuotojo karjeros kelią.

Programų sistemų studentai verslumo ir kūrybiškumo kompetencijas ugdo atlikdami projektinius bei komandinius darbus, dalyvaudami hakatonuose, startuolių dirbtuvėse, inkubavimo programose, kur gali vystyti idėjas ir gauti mentoriaus pagalbą.

Šia studijų programą D. Lukšaitė pataria rinktis tiems, kurie domisi technologijomis, nori ne tik programuoti, bet ir kurti sudėtingas, inovatyvias sistemas bei dirbti dinamiškose ir perspektyviose srityse, tokiose kaip dirbtinis intelektas, debesų kompiuterija ar sistemų integracija.

„Programų sistemos – tinkamas pasirinkimas ir tiems, kurie turi kūrybinį polėkį ir verslumo ambicijų – ši programa leidžia plėtoti idėjas nuo prototipo iki realaus produkto bei mąstantiems apie savo startuolio kūrimą – įgytos žinios padeda realizuoti inovatyvias idėjas nuo techninio pagrindo iki verslo modelio“, – sako D. Lukšaitė.

Programų sistemų absolventas, Full-Stack programuotojas Jonas Jasulevičius sako, kad verslumo kompetencijos jam padeda priimti sprendimus dirbant su projektais, pavyzdžiui, kai klientas išreiškia poreikį tam tikram funkcionalumui, jis geba įvertinti kliento idėją ir pasiūlyti efektyvesnį ar patogesnį sprendimą.

„Kūrybiškumo kompetencijos pasitarnauja ieškant sprendimų įvairioms problemoms – tiek skubiose situacijose, kai reikia nestandartinio sprendimo, tiek kuriant sudėtingesnės logikos funkcionalumą naujose posistemėse“, – dalinasi J. Jasulevičius.

Kauno kolegijos absolventas atskleidžia, kad studijų metu įgytos teorinės žinios ir praktiniai įgūdžiai tapo tvirtu pagrindu dabartiniam darbui. Studijų metu skirtinguose semestruose vykę kursiniai darbai, kurių metu reikėjo sukurti informacinę sistemą – mobiliąją aplikaciją, interneto svetainę – leido J. Jasulevičiui geriau suprasti, kaip yra kuriama informacinė sistema.

„Kita svarbi studijų dalis, kuri man suteikė galimybę giliau susipažinti su profesija – išorinė praktika, kurios metu susipažinau su įmonės kultūra ir profesine veikla, įgijau papildomų techninių žinių ir stiprinau esamas kompetencijas“, – sako absolventas.

Inovatyvus požiūris į turizmo specialistų rengimą: kūrybiškumo ir verslumo svarba

Kauno kolegijos Turizmo ir laisvalaikio vadybos katedros lektorė Aušra Liorančaitė-Šukienė atskleidžia – kūrybiškumas ir verslumas padeda turizmo specialistams greitai reaguoti į netipines situacijas – nuo pasikeitusio kliento poreikio iki ekstremaliai pakitusių aplinkybių. Šios kompetencijos, pasak jos, leidžia kurti išskirtinius produktus, išnaudoti vietos kultūros išteklius ir formuoti įsimintinas patirtis, kurių vis labiau ieško ir vertina šiandieninis turistas.

„Be to, jos būtinos tiems, kurie renkasi laisvai samdomo specialisto kelią – gebėjimas mąstyti strategiškai ir nestandartiškai tampa esmine sėkmės sąlyga“, – sako A. Liorančaitė-Šukienė.

Ji pažymi, kad Turizmo ir viešbučių vadybos studijų programoje didelis dėmesys skiriamas praktiniam ugdymui: studentai analizuoja realius atvejus, kuria paslaugų koncepcijas, planuoja turizmo maršrutus. Projektiniai darbai, kūrybinės užduotys bei tarpdalykiniai moduliai skatina ieškoti netradicinių sprendimų ir taikyti verslumo principus praktiškai. Taip pat rengiami susitikimai su turizmo ir svetingumo verslo atstovais, kurie perteikia aktualiausias rinkos tendencijas.

Studentų kūrybiškumui lavinti, anot A. Liorančaitės-Šukienės, didelį poveikį daro tarptautiniai projektai, tokie kaip „Nordplus“ ar „Erasmus+“ intensyviosios programos, kuriose studentai dirba mišriose komandose ir ieško sprendimų realiems iššūkiams.

„Taip pat – kūrybiniai konkursai ir simuliacijos, organizuojami mūsų socialinių partnerių ir kuriuose kuriami inovatyvūs turizmo produktai. Galiausiai, baigiamųjų darbų rengimas dažnai tampa proga įgyvendinti originalią idėją, paremtą tiek kūrybiškumu, tiek rinkos analize“, – priduria lektorė.

Turizmo ir viešbučių vadybos studijų programos absolventas Bernardas Mačerauskas šiuo metu dirba tarptautinėje įmonėje „DRCT aero“, kuri specializuojasi NDC (angl. New Distribution Capability) sprendimų agregavime kelionių agentūroms. Čia jis užima pardavimų specialisto pareigas Baltijos šalių regione.

„Verslumas ir kūrybiškumas mano darbe atsiskleidžia per gebėjimą generuoti naujas idėjas. Kūrybiškumą studijų metu lavino įvairūs moduliai, ypač – baigiamasis darbas, o pats studijų laikotarpis parodė, kaip iš tikrųjų sukasi turizmo ir kelionių pasaulis. Be to, šias kompetencijas padeda ugdyti gebėjimas greitai prisitaikyti prie pokyčių, nebijoti klysti ir priimti riziką, spręsti problemas, dirbti komandoje, komunikuoti bei domėtis naujovėmis“, – pasakoja B. Mačerauskas.

Jis džiaugiasi, kad studijos Kauno kolegijoje, dalyvavimas papildomose veikloje padėjo tobulinti ne tik taip reikalingus verslumo ir kūrybiškumo kompetencijas, bet ir formavo kritinį mąstymą, komunikacijos įgūdžius, gebėjimą dirbti komandoje.

Kauno kolegija išsiskiria plačiu studijų programų spektru – Verslo, Medicinos, Informatikos, inžinerijos ir technologijų, Menų ir ugdymo, Alytaus fakultetuose ir Tauragės skyriuje realizuojama per 60 studijų programų – nuo informatikos, inžinerijos ir technologijų iki menų, socialinių mokslų ir medicinos.

Stojantieji šiemet gali rinktis ir naujas studijų programas – Žaliosios energetikos inžineriją, Verslo duomenų analitiką, Teisės ir duomenų apsaugą, Vaidybą, Sistemų administravimą.

Studijų programos yra sudarytos taip, kad besimokantieji per studijų laikotarpį įgytų tvirtas teorines žinias ir maksimaliai išlavintų praktinius įgūdžius. Praktinis rengimas sudaro mažiausiai trečdalį studijų programos apimties.

Baigusieji studijas Kauno kolegijoje įgyja profesinio bakalauro laipsnį. Profesinio bakalauro kvalifikacinį laipsnį žymintis diplomas sėkmingai baigusiems studijų programą gali būti išduodamas tik tos aukštosios mokyklos, kurios veiklą Studijų kokybės vertinimo centras įvertino teigiamai.

Daugiau informacijos apie studijas Kauno kolegijoje – čia.

Straipsnis publikuotas portale lrytas.lt