Norint išmokti užsienio kalbą šiandien jau nebūtina ieškoti tam skirtų kursų ar lankyti individualius užsiėmimus – pakanka atsisiųsti programėlę. Didžiulį šio mokymosi būdo populiarumą galima pastebėti pažvelgus į statistiką: skaičiuojama, kad vien per šių metų sausį „Duolingo“ programėlę atsisiuntė daugiau nei 16,2 mln. vartotojų.
Vis dėlto, Kauno kolegijos lektorė, Lietuvos kalbų pedagogų asociacijos narė Lina Abraitienė atkreipia dėmesį, kad nors programėlės gali būti puikus įrankis norint išmokti naują užsienio kalbą, kartais vien jų gali nepakakti. Anot jos, norint išmokti užsienio kalbą svarbu atkreipti dėmesį į savo poreikius, galimybes bei lūkesčius, o norintiems pasiekti geriausių rezultatų rekomenduojama derinti mokymąsi programėlių pagalba ir su mokytoju.
Kuris mokymosi būdas turi daugiau pranašumų?
Bene vienas didžiausių programėlių privalumų – galimybė laisvai rinktis mokymosi vietą, laiką, užsiėmimų trukmę. Pasak L. Abraitienės, tai ypač vertina besimokantieji, kuriems trūksta laiko reguliarioms gyvai vykstančioms pamokoms. Kaip dar vieną privalumą ji įvardija kainą: dauguma programėlių, palyginti su asmeninių ar grupinių užsiėmimų kainomis, yra pakankamai pigios arba visai nemokamos.
Kalbėdama apie su mokytoju vykstančių užsienio kalbos pamokų privalumus, ji pažymi, kad tokių užsiėmimų metu galima individualizuoti mokymosi planą, jog jis atitiktų besimokančiojo poreikius ir mokymosi stilių, o tai gali pagreitinti mokymosi procesą.
„Nors mokytojų paslaugų kainos yra aukštesnės, sudėtingiau suderinti susitikimų laiką, ypač mokantis grupėje, pasirinkimas tarp programėlių ir užsienio kalbos mokytojo priklauso nuo jūsų mokymosi tikslų, lankstumo galimybių ir poreikių. Daugelis žmonių derina šiuos abu metodus, kaip visapusio kalbos mokymosi proceso dalis“, – dalinasi L. Abraitienė.
Klausiantiems, kuris užsienio kalbos mokymosi būdas yra efektyvesnis, Kauno kolegijos Kalbų centro lektorė atsako, kad „viskas priklauso nuo individualių besimokančiojo poreikių, mokymosi stiliaus ir motyvacijos. Kartais geriausi rezultatai pasiekiami derinant šiuos du būdus. Pradėti galite su programėlėmis, kad įgytumėte pagrindus, o vėliau rinktis individualias ar grupines pamokas su mokytoju, kad tobulintumėte savo kalbos įgūdžius.“
Vertimų biurui vadovaujanti moteris priduria, kad svarbiausia – reguliarius ir nuolatinis mokymasis, mat abu būdai reikalauja pastangų ir laiko.
Ir pagrindams įgyti, ir turimoms žinioms gilinti
L. Abraitienės nuomone, programėlės gali būti naudingas įrankis tiek norint įgyti užsienio kalbos pagrindus, tiek siekiant pagilinti jau turimas žinias.
„Programėlės dažnai yra puikus būdas pradėti mokytis naujos kalbos. Jose informacija pateikta aiškiai ir struktūruotai, jų pagalba galima išmokti pagrindinius žodžius, kalbos taisykles ir sakinio struktūrą. Jei jau turite tam tikrą užsienio kalbos žinių bagažą ir norite jas tobulinti, programėlės gali būti naudingos kaip nuolatinio praktikavimo ir kartojimo įrankis“, – sako Lietuvos kalbų pedagogų asociacijos narė.
Pasak jos, programėlės taip pat gali būti naudingos siekiant išmokti tik tam tikros srities kalbą, pavyzdžiui – verslo, teisės, medicinos ar kt., kadangi jose gali būti išskirti specializuoti kursai ar moduliai.
Programėlės, kurias verta išbandyti
Šiandien norintieji išmokti užsienio kalbą gali rinktis iš daugybės įvairių programėlių ir atrasti labiausiai atitinkančią jų poreikius. Be daugeliui žinomos „Duolingo“, L. Abraitienė rekomenduoja išbandyti ir kitas programėles bei įvardija jų išskirtinumus.
„Galite išbandyti „Memrise“, kuri žinoma dėl savo žodyno mokymo funkcijos ar „Babbel“, kuri specializuojasi tam tikrose kalbose ir siūlo praktines pamokas. Rekomenduočiau išbandyti „HelloTalk“ – tai puiki bendravimo priemonė. Ji leidžia besimokantiems naujos kalbos bendrauti su gimtakalbiais. Dar verta paminėti „Tandem Language Exchange“. Tokia programėlė kaip „Pimsleur“ specializuojasi kalbėjimo mokyme ir tarime. „Busuu“ – socialinė kalbos mokymo platforma, kurioje galite mokytis ir praktikuoti kalbą su kitais vartotojais“, – rekomendacijomis dalinasi lektorė.
Kaip užsienio kalbas mokysimės ateityje?
L. Abraitienė pažymi, kad kalbų mokymosi tendencijos nuolat keičiasi, ypač – dėl technologijų vystymosi ir pasaulinės ekonominės bei kultūrinės sąveikos. Didėjantis interneto prieinamumas, pasak jos, suteikia žmonėms daugiau galimybių naudotis virtualiais kalbų mokymosi ištekliais.
„Tai apima ne tik programėles, bet ir interneto erdvėje esančias pamokas, kalbų mokymosi platformas ir kitas elektronines priemones. Programėlės lengvai pasiekiamos bei leidžia mokytis bet kur ir bet kuriuo metu, tad jos tampa vis populiaresnės“, – sako L. Abraitienė.
Jos nuomone, žvelgiant į kalbų mokymosi tendencijas, ateityje greičiausiai bus matomi tolesni technologijų pažangos žingsniai, atsiras daugiau mokymosi programų, kurios padės kalbą mokytis efektyviau ir lanksčiau.
„Tačiau asmeninė komunikacija ir bendravimo praktika su mokytoju vis tiek išliks svarbiu kalbos mokymo elementu“, – priduria L. Abraitienė.
Straipsnis publikuotas savaite.lt
