Valstybės kontrolės – aukščiausiosios valstybinio audito institucijos – ataskaitoje „Asmenų su negalia socialinė integracija“ nurodoma, kad 2019 m. Lietuvoje 8 proc. šalies gyventojų (236 tūkst.) turėjo negalią. Fizinė veikla šiems žmonėms – vienas tinkamiausių būdų integruotis visuomenėje, o teigiamas jos poveikis sveikatai gali būti kur kas didesnis negu sveikajam.

„Įgyvendinant projekto „Integruotas sportas: nuo teorijos iki varžybinių iššūkių“ teorines ir praktines veiklas išsiaiškinome, kad vertinant neįgalaus asmens fizinį aktyvumą labai svarbi žmogaus asmeninė patirtis bei žinios, koks gali būti aktyvus laisvalaikis. Tačiau taip pat reikia suprasti, kad dirbant su neįgaliaisiais turime būti motyvuotais mentoriais“, – neabejoja projekto vadovas, Kauno kolegijos Turizmo ir laisvalaikio vadybos katedros vedėjas dr. Andrius Brusokas.

Tikslas – sujungti skirtingus gebėjimus turinčius asmenis

Projekto tikslas – tobulinti asmenų, dirbančių su neįgaliaisiais, kvalifikaciją, pristatant integruoto sporto formą, kurioje didžiausias dėmesys yra skiriamas procesui, o ne rezultatui. Dr. A. Brusoko teigimu, šio tikslo įgyvendinimui buvo pasirinkti penki skirtingi Lietuvos miestai, kadangi skirtingi regionai leidžia pasiekti platesnę auditoriją, o šiuose miestuose įsikūrusių neįgaliųjų sporto klubų bei organizacijų nariai treneriai, vadovai užtikrins projekto tęstinumą.

„Integruoto sporto pagalba siekiame skatinti lygias galimybes, socialinę įtrauktį, nepriklausomai nuo žmogaus lyties, fizinių, socialinių, ekonominių ar kultūrinių skirtumų, sudarant visiems vienodas galimybes būti fiziškai aktyviems. Įgyvendinant šį projektą išgirdome daug šiltų atsiliepimų. Mokytojai, vadovai, treneriai maloniai nustebo, kad sukurtos integruoto krepšinio ir futbolo taisyklės yra aiškios bei lengvai suprantamos. Sutarėme visada konsultuoti ir toliau dalintis sukaupta patirtimi“, – apie tolimesnes bendradarbiavimo perspektyvas kalba dr. A. Brusokas.

Abipusė nauda

Projekte dalyvavusio parolimpiečio Tomo Kairio nuomone, tokie projektai, kaip „Integruotas sportas: nuo teorijos iki varžybinių iššūkių“, naudingi ne tik turintiems negalią, bet ir sveikiesiems.

„Labai džiaugiuosi, kad Kauno kolegija skyrė laiko ir energijos šiam projektui įgyvendinti. Tokios veiklos padeda mažinti atskirtį tarp sveikųjų ir turinčių negalią. Apskritai, manau, integruotas sportas turi abipusę naudą – negalią turintiems žmonėms tai galimybė integruotis į visuomenę, įgyti daugiau pasitikėjimo savimi. Tuo tarpu sveikiesiems negalią turinčių žmonių ryžtas, motyvacija ir įdedamos pastangos sportuojant gali tapti motyvacijos šaltiniu“, – pastebi prezidentės apdovanotas ir prizines vietas Europos ir pasaulio čempionatuose iškovojęs T. Kairys.

Projekte „Integruotas sportas: nuo teorijos iki varžybinių iššūkių“ dalyvavo Marijampolės „Šaltinio“ progimnazija, Vilniaus „Šilo“ mokykla, Visagino Miesto Neįgaliųjų Sporto Klubas „Visaggalis“, Marijampolės regiono neįgaliųjų sporto ir sveikatingumo klubas „Šešupėlė“, Šiaulių miesto neįgaliųjų sporto klubas „Šiaulietis“, žmonių su fizine negalia sporto klubas „Entuziastas“, Marijampolės „Žiburėlio“ mokykla-daugiafunkcis centras, Vilniaus „Atgajos“ specialioji mokykla, Klaipėdos socialinių paslaugų centras „Danė“, Kauno krašto invalidų sporto klubas „Santaka“.

Projektas „Integruotas sportas: nuo teorijos iki varžybinių iššūkių“ bendrai finansuojamas valstybės Sporto rėmimo fondo lėšomis, kurį administruoja Švietimo, mokslo ir sporto ministerija ir Švietimo mainų paramos fondas.

Visą straipsnį skaitykite naujienų portale „Kas vyksta Kaune“.