Vyriausybės strateginės analizės centre (STRATA) skelbia, kad 2030 metais sveikatos priežiūros specialistų poreikis Lietuvoje bus 1,8 tūkst. specialistų didesnis nei 2020 metais dirbusių sveikatos specialistų skaičius.

Kauno kolegijos Medicinos fakulteto atstovai pabrėžia, kad augantis šių specialistų poreikis atspindi ne tik demografinius pokyčius ir visuomenės senėjimą, bet ir didėjantį visuomenės lūkestį aukštos kokybės sveikatos priežiūros paslaugoms. Dėl to studijų programos, rengiančios sveikatos priežiūros specialistus, tampa ne tik aktualios, bet ir strategiškai svarbios visai šalies sveikatos sistemai.

Ergoterapeutų vaidmuo sveikatos sistemoje plečiasi

Sveikatos apsaugos ministerija skelbia, kad ateityje ergoterapeutų poreikis išaugs, kadangi pasikeis šių specialistų darbo reglamentavimas ir ergoterapeutai bus aktyviau įtraukiami į paslaugų teikimą. Kauno kolegijos Medicinos fakulteto lektorė Evelina Lamsodienė pažymi, kad dėl visuomenės senėjimo, didėjančio lėtinių ligų skaičiaus bei žmonių su negalia įtraukties skatinimo ergoterapeutų poreikis nuolat auga.

„Ergoterapeutai vis dažniau įtraukiami į psichikos sveikatos, vaikų raidos, profesinės reabilitacijos, net IT (ergonomikos, darbo aplinkos pritaikymo) sritis. Lietuvoje vis daugiau dėmesio skiriama reabilitacijos paslaugų prieinamumui ir kokybei, ergoterapeutai teikia ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas namuose, dirba komandoje su slaugytojais, kineziterapeutais, socialiniais darbuotojais. Jų vaidmuo – įvertinti, kaip žmogus funkcionuoja kasdienėje aplinkoje, ir padėti jam kuo savarankiškiau atlikti veiklas namuose“, – sako E. Lamsodienė.

Ji atkreipia dėmesį, kad ergoterapeutai dirba su vaikais nuo kūdikystės, ypač turinčiais raidos sutrikimų, cerebrinį paralyžių, autizmo spektro sutrikimus, mokymosi ar motorinių įgūdžių sunkumų.

Kauno kolegijos Medicinos fakultete Ergoterapijos studijų programa vykdoma pagal tarptautinius standartus, vadovaujantis Pasaulinės ergoterapeutų federacijos (WFOT) rekomendacijomis, todėl suteikiamas diplomas atitinka tarptautinius reikalavimus.

„Studijų metų daug dėmesio skiriama praktiniams įgūdžiams lavinti – studentai atlieka praktikas įvairiose sveikatos priežiūros, socialinės rūpybos, švietimo įstaigose tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Naudojamos interaktyvios, šiuolaikiškos mokymo priemonės, specializuoti ergoterapijos „namai“. Visa tai padeda įgyti realioms situacijoms reikalingų įgūdžių“, – dalinasi Kauno kolegijos lektorė.

Baigusieji studijas gali dirbti ligoninėse, reabilitacijos centruose, socialinės globos namuose, vaikų dienos centruose, mokyklose, specialiojo ugdymo įstaigose, privačiose klinikose ar užsiimti privačia praktika, vykdyti mokslinius tyrimus arba tęsti studijas magistrantūroje. Šios studijų programos absolventams karjeros galimybės atsiveria ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje.

Visuomenės pokyčiai lemia augantį ergoterapeutų poreikį

Ergoterapeutų draugijos pirmininkė, ergoterapeutė, Kauno kolegijos lektorė Giedrė Sasnauskienė taip pat pabrėžia, kad ergoterapeutų poreikis Lietuvoje nuolat auga. Senėjanti visuomenė, didėjantis lėtinių ligų, psichikos sveikatos sutrikimų ir negalią turinčių asmenų skaičius skatina didesnį šių specialistų poreikį ne tik gydymo, bet ir socialinėje bei švietimo sistemose.

„Auga namuose teikiamų paslaugų poreikis, ypač tarp senjorų. Didėja ir vaikų su raidos ypatumais bei specialiųjų poreikių turinčių mokinių skaičius, dėl to ergoterapeutai tampa svarbūs ir ugdymo įstaigose. Šiandien taip pat susiduriama su didžiuliu ergoterapeutų trūkumu ir jų teikiamų paslaugų prieinamumu regionuose. Jei prieš 20 metų ergoterapeutą būtume sutikę tik ligoninėse ir reabilitacijos centruose, tai šiandien dauguma ergoterapeutų verčiasi privačia praktika“, – dalinasi G. Sasnauskienė.

Ji pažymi, kad Lietuvoje ergoterapeuto vaidmuo pastaraisiais metais tampa vis svarbesnis ir labiau integruotas į tarpdisciplinines sveikatos priežiūros komandas. Ergoterapeutai ne tik dirba su pacientais reabilitacijos įstaigose ar ligoninėse, bet vis dažniau įtraukiami į ankstyvosios intervencijos programas, bendruomenės sveikatos projektus, socialinės integracijos procesus.

„Daugiau dėmesio skiriama individualizuotai pagalbai, pacientų savarankiškumo stiprinimui ir gyvenimo kokybės gerinimui. Ergoterapeutų vaidmuo taip pat tampa vis svarbesnis sveikatos prevencijos ir edukacijos srityse“, – sako Ergoterapeutų draugijos pirmininkė.

G. Sasnauskienė atskleidžia, kad Lietuvoje itin vertinami ergoterapeutai, kurie pasižymi holistiniu požiūriu į žmogų, geba dirbti komandoje, turi stiprius bendravimo įgūdžius ir yra empatiški. Pasak jos, šiems specialistams svarbu pasižymėti kantrybe, kūrybiškumu, iniciatyvumu bei gebėjimu prisitaikyti prie skirtingų pacientų poreikių.

„Žinių prasme ypač vertinami tie specialistai, kurie nuolat tobulėja, domisi naujausiais ergoterapijos metodais, taiko įrodymais grįstą praktiką ir geba naudoti technologijas darbe. Taip pat labai svarbu turėti žinių apie įvairias sveikatos būkles, psichosocialinius veiksnius bei funkcinio vertinimo ir intervencijos metodus“, – dalinasi G. Sasnauskienė.

Su skubiosios medicinos pagalbos specialistų trūkumu susiduriama visoje šalyje

Siekiant atliepti augantį specialistų poreikį, prieš du metus Kauno kolegijos Medicinos fakultete pradėta realizuoti Skubiosios medicinos pagalbos studijų programa. Šios studijų programos dėstytojas Paulius Kalesnikovas atkreipia dėmesį, kad šiandien skubiosios medicinos pagalbos specialistų poreikis išlieka aukštas, nes nemaža dalis darbuotojų yra pensinio ar beveik pensinio amžiaus.

„Šiandien susiduriama su iššūkiais, ypač – mažesniuose padaliniuose, nes net su dirbančiais pensinio amžiaus darbuotojais susidaro skubiosios medicinos pagalbos specialistų trūkumas, trūksta dirbančių brigadų, o likusioms tenka didesnis darbo krūvis. Tokia situacija ilgainiui dar labiau išsekina darbuotojus, todėl labai svarbu pritraukti jaunus specialistus, kad netolimoje ateityje netektų susidurti su problemomis, kai nepakaks žmogiškųjų išteklių padėti visiems, laukiantiems pagalbos“, – situaciją apibūdina P. Kalesnikovas.

Jam antrina Greitosios medicinos pagalbos tarnybos skubiosios medicinos pagalbos slaugos specialistė, Kauno kolegijos lektorė Virginija Gutienė: „Šiuo metu didelė dalis medikų, ypač regionuose, yra vyresnio amžiaus, ir artimiausiais metais pasieks pensinį amžių. Dėl to gali atsirasti didelė darbuotojų trūkumo rizika.“ Ji priduria, kad augantį šių specialistų poreikį taip pat lemia tiek sveikatos sistemos pokyčiai, tiek demografiniai bei socialiniai veiksniai.

„Vis daugiau žmonių kreipiasi į skubios pagalbos skyrius net dėl nesunkių ar lėtinių susirgimų, o tai apkrauna greitosios medicinos pagalbos sistemą. Augant vyresnio amžiaus gyventojų skaičiui, daugėja lėtinių ligų ir paūmėjimų, kuriems reikalinga skubi pagalba. Pandemijos, karinės grėsmės, gamtinės nelaimės taip pat padidina poreikį turėti gerai paruoštus specialistus“, – sako V. Gutienė.

Kauno kolegijos lektorė pažymi, kad pasirinkusieji Skubiosios medicinos pagalbą studijų programą, turi pasižymėti greita reakcija ir gebėjimu išlikti ramiems esant ekstremalioms situacijoms, mokėjimu aiškiai ir ramiai bendrauti su pacientu ir jo šeimos nariais, taip pat – kolegomis.

„Taip pat svarbus gebėjimas dirbti komandoje, lankstumas, mokėjimas prisitaikyti prie įvairių situacijų ir darbo sąlygų, fizinė ištvermė. Kalbant apie reikalingas žinias ir įgūdžius, skubiosios medicinos pagalbos specialistui reikia labai plataus spektro medicininių žinių ir praktinių įgūdžių. Šių specialistų darbas apima ne tik kritinių situacijų valdymą, bet ir išsamų paciento būklės įvertinimą bei atitinkamų procedūrų atlikimą įvairiose aplinkose“, – vardija V. Gutienė.

Ji priduria, kad nemažiau svarbu ir naudojimosi medicinine įranga įgūdžiai bei gebėjimas naudotis skaitmeniniais įrankiai – efektyviai naudoti šiuolaikines technologijas ir skaitmeninius įrankius pacientų priežiūrai ir duomenų valdymui.

Skubiosios medicinos pagalbos absolventai sveikatos sistemoje užima itin svarbų vaidmenį ir jiems atsiveria plačios karjeros galimybės. Pagrindinės sritys, kuriose jie gali dirbti ir tobulėti yra Greitosios medicinos pagalbos tarnyba, asmens sveikatos priežiūros įstaigų priėmimo ir skubios pagalbos skyriai bei karo medicinos tarnyba.

„Skubiosios medicinos pagalbos studijas baigę studentai iš karto po studijų baigimo gali pradėti pilna koja dirbti greitosios medicinos pagalbos (GMP) grandyje ar skubiosios medicinos pagalbos-priėmimo (SPS) skyriuje. Nereikia jokių papildomų kursų ar pažymėjimų, priešingai nei, pavyzdžiui, bendrosios praktikos slaugytojui, kuriam reikalingas pažymėjimas, patvirtinantis, kad jis gali dirbti GMP arba SPS“, – dalinasi P. Kalesnikovas.

Kauno kolegija išsiskiria plačiu studijų programų spektru – Verslo, Medicinos, Informatikos, inžinerijos ir technologijų, Menų ir ugdymo, Alytaus fakultetuose ir Tauragės skyriuje realizuojama per 60 studijų programų – nuo informatikos, inžinerijos ir technologijų iki menų, socialinių mokslų ir medicinos.

Stojantieji šiemet gali rinktis ir naujas studijų programas – Žaliosios energetikos inžineriją, Verslo duomenų analitiką, Teisės ir duomenų apsaugą, Vaidybą, Sistemų administravimą.

Studijų programos yra sudarytos taip, kad besimokantieji per studijų laikotarpį įgytų tvirtas teorines žinias ir maksimaliai išlavintų praktinius įgūdžius. Praktinis rengimas sudaro mažiausiai trečdalį studijų programos apimties.

Baigusieji studijas Kauno kolegijoje įgyja profesinio bakalauro laipsnį. Profesinio bakalauro kvalifikacinį laipsnį žymintis diplomas sėkmingai baigusiems studijų programą gali būti išduodamas tik tos aukštosios mokyklos, kurios veiklą Studijų kokybės vertinimo centras įvertino teigiamai.

Daugiau informacijos apie studijas Kauno kolegijoje – čia.

Straipsnis publikuotas portale lrytas.lt