Užimtumo tarnybos (UŽT) kelerių metų stebėsena rodo realų darbo paklausos ir pasiūlos disbalansą medicinos srityje. Tuo tarpu Sveikatos apsaugos ministerija skelbia, kad Vyriausybės strateginės analizės centro (STRATA) tyrimas prognozuoja, kad 2032 m. Lietuvoje trūks 4 643 bendrosios praktikos slaugytojų.
Kauno kolegijos Medicinos fakulteto atstovai pažymi, kad pasirinkusiųjų šiame fakultete realizuojamas studijų programas laukia plačios karjeros galimybės tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, profesionalūs dėstytojai, moderni studijų aplinka ir veiklos, padedančios užtikrinti profesinį tobulėjimą.
Plačios karjeros galimybės atsiveria tiek Lietuvoje, tiek užsienyje
UŽT atlikta darbdavių apklausa atskleidė, kad slaugos specialistams pastaruosius trejus metus laisvų darbo vietų skelbiama daugiau nei registruojama tokio darbo ieškančių asmenų. Ketvirtadalis sveikatos priežiūros darbdavių (24,3 proc.) kaip pagrindinę šio disbalanso priežastį įvardijo per mažą parengiamų specialistų skaičių. Kauno kolegijos Medicinos fakulteto Slaugos katedros vedėja Marija Žeruolienė pabrėžia, kad didėjantis bendrosios praktikos slaugytojų poreikis stebimas ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse.
„Senstančiai visuomenei reikalinga vis daugiau sveikatos priežiūros paslaugų tiek stacionaro skyriuose, tiek globos įstaigose, tiek namų aplinkose. Nemaža dalis slaugytojų yra pensinio amžiaus arba artėja link jo. Tuo tarpu jauni specialistai neretai emigruoja arba pasuka kitu karjeros keliu – renkasi grožio industrijos įstaigas ar kitas sritis“, – sako M. Žeruolienė.
Ji akcentuoja, kad Kauno kolegijoje rengiami aukštos kvalifikacijos bendrosios praktikos slaugytojai, akušeriai, skubiosios medicinos pagalbos specialistai. Studijų programos apjungia medicinos, slaugos, socialinių ir kitų mokslų žinias – tai leidžia ugdyti stiprius, kūrybiškus, gebančius priimti mokslo pažanga grįstus sprendimus, specialistus.
„Studijų dalykus dėsto savo srities profesionalai, kurie perteikia žinias, geba ugdyti būsimų sveikatos priežiūros specialistų praktinius įgūdžius. Studijų metu siūlomos galimybės dalyvauti „Erasmus+“ tarptautinių mainų programoje, tarptautiniuose bei nacionaliniuose projektuose. Fakultetas taip pat sėkmingai plėtoja partnerystę su asmens sveikatos priežiūros įstaigomis – tiek valstybinėmis, tiek privačiomis“, – dalinasi Medicinos fakulteto Slaugos katedros vedėja.
Pasak M. Žeruolienės, šias studijas baigusiems specialistams atsiveria plačios karjeros galimybės tiek Lietuvoje, tiek užsienyje: galima rinktis podiplomines studijas, įgyti norimą kvalifikaciją – operacinės, skubios pagalbos, psichikos sveikatos, anestezijos ir intensyviosios slaugos bei kitose srityse.
Augantis slaugos poreikis: kaip keičiasi slaugytojų profesija Lietuvoje
M. Žeruolienei antrina ir privačias medicinos paslaugas teikiančios „Meliva“ klinikos Slaugos vadovė Irma Černevičienė, pažymėdama, kad slaugytojų poreikis nuolat auga dėl demografinės Lietuvos situacijos.
„Mūsų visuomenė sensta, todėl nuolat didėja slaugos poreikis. Norint užtikrinti slaugytojų skaičių, reikia kompleksinių priemonių – tiek valstybės, tiek savivaldybių ir pačių gydymo įstaigų sprendimų“, – pabrėžia I. Černevičienė ir priduria, kad dėl vis peržiūrimos ir atnaujinamos bendrosios praktikos slaugytojo medicinos normos, šių specialistų atsakomybių laukas plečiasi, didėja autonomiškumas.
Ji atkreipia dėmesį, kad šiandien bendrosios praktikos slaugytojams jau nebepakanka tik puikių techninių įgūdžių – didelis dėmesys yra skiriamas „minkštosioms“ slaugytojo kompetencijoms.
„Šiandien slaugytojas taip pat turi turėti puikius bendravimo, bendradarbiavimo įgūdžius, konfliktų valdymo pagrindus, turi gebėti planuoti laiką, būti empatiškas, nuolat tobulinti savo kvalifikaciją ne tik profesinėje srityje, bet ir psichologijoje, vadyboje ir kt. Labiausiai vertinami slaugytojai, kurie turi puikius profesinius įgūdžius, geba dirbti savarankiškai, pasižymi kritiniu mąstymu ir jaučia asmeninę atsakomybę“, – vardija I. Černevičienė.
Pasak jos, šiuolaikiniams slaugytojams darbo užmokestis jau nėra pirmoje vietoje, juos tai mažai motyvuoja. Šiandien, rinkdamiesi darbo vietas, slaugytojai dažniau atsižvelgia į įstaigos mikroklimatą, lankstų darbo grafiką, skatinamąsias priemones, komfortiškas darbo sąlygas.
Prognozuojama, kad dietistų poreikis dar labiau augs
Dėl savo aktualumo Kauno kolegijoje vykdoma Dietetikos studijų programa atsiduria tarp dažno stojančiojo pasirinkimų. Medicinos fakulteto Medicinos technologijų ir dietetikos katedros vedėja Ingrida Viliušienė pastebi, kad dietistų poreikį galima sieti su žmonių susidomėjimu sveika gyvensena, kurios viena iš dalių yra sveika mityba.
„Iš tiesų atsiranda vis daugiau studentų, kurie jau yra įgiję specialybę, bet nori studijuoti Dietetiką, nes jiems ši sritis įdomi arba, pavyzdžiui, jie dirba sporto klubuose ir nori sportuojantiems žmonės sudarinėti individualius mitybos planus. Ne paslaptis, kad šias studijas renkasi net gydytojai, nes jiems ši sritis yra įdomi“, – sako I. Viliušienė.
Ji taip pat pažymi, kad šių specialistų poreikis, manoma, ateityje tik dar labiau augs, kadangi nuo 2026 metų, pagal sveikatos apsaugos ministro patvirtintą tvarką, reglamentuojančią vaikų maitinimo organizavimą ugdymo įstaigose, mitybos planus galės sudaryti tik mitybos studijų kryptį baigę studentai.
Baigusieji Dietetikos studijų programą gali dirbti pirminio, antrinio, tretinio lygio asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros, sanatorinio gydymo įstaigose, atliekančiose įvairaus amžiaus grupių asmenų sveikatos priežiūrą ir reabilitaciją, įvairaus amžiaus sveikų ir neįgaliųjų žmonių socialinės globos, rūpybos, ikimokyklinio ir mokyklinio ugdymo institucijose, krašto apsaugos, vidaus reikalų sistemos asmens sveikatos priežiūros įstaigose, kūno kultūros ir sporto centruose ir kt.
Dietisto vaidmuo gydymo įstaigoje: nuo valgiaraščio sudarymo iki pacientų edukacijos
Dietetikos studijų programos absolventė, LSMU Kauno ligoninės maitinimo skyriaus dietistė Sandra Vaskelė darbą gavo dar studijų metu, atlikdama baigiamąją praktiką. Čia ji yra atsakinga už Krikščioniškųjų gimdymo namų bei P. Mažylio gimdymo namų pacienčių maitinimą.
„Mano darbe prioritetas, žinoma, skiriamas tinkamo valgiaraščio sudarymui. Patiekalų degustavimas, dalyvavimas naujų receptūrų ir technologijų kūrime bei diegime taip pat yra mano pareiga bei man labai įdomi veikla. Kitos, nemažiau svarbios mano atsakomybės, yra bendradarbiavimas su virtuvės komanda, visais skyriaus darbuotojais. Kontroliuoju gaunamų produktų kokybę ir atitikimą teisės aktams, taip pat maisto produktų, esančių sandėliavimo patalpose, kokybę“, – sako S. Vaskelė.
Ji priduria, kad kita, jai labai įdomi darbo dalis – pacientų ir jų artimųjų mokymas bei konsultavimas tinkamo maitinimosi klausimais. Prisimindama studijas, S. Vaskelė akcentuoja, kad ypač džiugino tai, jog studentas šioje aukštojoje mokykloje yra girdimas ir matomas.
„Studentus stengiamasi įtraukti į įvairias, tiek pramogines, tiek mokslines veiklas. Visi dėstytojai yra kompetentingi savo sričių specialistai, kurie mielai dalinasi tiek teorinėmis, tiek praktinėmis žiniomis. Pagarba studentams, mandagus elgesys bei betarpiškas bendravimas – dalykai, kuriuos labai vertinu“, – įspūdžiais apie Dietetikos studijų programą dalinasi absolventė.
Kauno kolegija išsiskiria plačiu studijų programų spektru – Verslo, Medicinos, Informatikos, inžinerijos ir technologijų, Menų ir ugdymo, Alytaus fakultetuose ir Tauragės skyriuje realizuojama per 60 studijų programų – nuo informatikos, inžinerijos ir technologijų iki menų, socialinių mokslų ir medicinos.
Stojantieji šiemet gali rinktis ir naujas studijų programas – Žaliosios energetikos inžineriją, Verslo duomenų analitiką, Teisės ir duomenų apsaugą, Vaidybą, Sistemų administravimą.
Studijų programos yra sudarytos taip, kad besimokantieji per studijų laikotarpį įgytų tvirtas teorines žinias ir maksimaliai išlavintų praktinius įgūdžius. Praktinis rengimas sudaro mažiausiai trečdalį studijų programos apimties.
Baigusieji studijas Kauno kolegijoje įgyja profesinio bakalauro laipsnį. Profesinio bakalauro kvalifikacinį laipsnį žymintis diplomas sėkmingai baigusiems studijų programą gali būti išduodamas tik tos aukštosios mokyklos, kurios veiklą Studijų kokybės vertinimo centras įvertino teigiamai.
Daugiau informacijos apie studijas Kauno kolegijoje – čia.
Straipsnis publikuotas portale lrytas.lt
