Lapkričio mėnesį vykusi Kauno kolegijos Medicinos fakulteto Socialinio darbo katedros ir Lietuvos socialinių paslaugų įstaigų vadovų asociacijos organizuota nuotolinė konferencija virtualioje erdvėje subūrė 200 dalyvių: socialinio darbo profesijos lauko specialistus, socialinių paslaugų įstaigų, skyrių ar kt. padalinių vadovus, studentus, absolventus, abiturientus, NVO, asociacijų narius ir kitų profesijų atstovus, bendradarbiaujančius su socialiniais darbuotojais.

Konferencijos pranešėjai ir dalyviai diskutavo apie socialinių darbuotojų tarpdiscipliniškumo perspektyvas ir darbą su įvairiomis klientų grupėmis: migrantais, šeimomis, vaikais, iš įkalinimo įstaigų grįžusiais asmenimis, sveikatos priežiūros sistemos pacientais, asmenimis, turinčiais negalią.

„Šiais metais, Užimtumo tarnybos duomenimis, tarp paklausiausių 2021 metų profesijų ilgai karaliavusios informacinių technologijų specialybės užleidžia vietą socialinėms ir humanitarinėms profesijoms, tame tarpe ir socialinio darbo profesijai“, – atskleidžia Kauno kolegijos Medicinos fakulteto Socialinio darbo katedros vedėja Virginija Kondratavičienė.

Socialinių darbuotojų laukiantys iššūkiai

Keičiantis gyvenimo būdui ir technologijoms vis labiau veržiantis į kasdienį žmonių gyvenimą, visa tai, pasak konferencijos pranešėjų, palies ir socialinius darbuotojus. Kalbant apie iššūkius, kurie laukia šios profesijos atstovų, juos galima suskirstyti į tris grupes: iššūkiai, susiję su klimato kaita, technologijų ir dirbtinio intelekto plėtra bei didėjanti nelygybė.

„Dėl klimato kaitos, ištisoms žmonių bendruomenėms gresia patirti skurdą, benamystę, negauti sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų. Kaip socialinis darbuotojas galėtų reaguoti į socialinę klimato krizę? Jis galėtų kovoti su padariniais ir skatinti žaliąją ekonomiką“, – kalbėjo Valankupių reabilitacijos centro vyriausioji socialinė darbuotoja, Lietuvos socialinių darbuotojų asociacijos Vilniaus skyriaus valdybos narė Miglė Maniušytė.

Technologijų revoliucija išryškina socialiniams darbuotojams itin reikalingus minkštuosius įgūdžius, kurių dirbtinis intelektas, bent jau artimiausiu metu, nepakeis.

„Technologijų pasaulyje didės bendravimo ir kitų minkštųjų įgūdžių, idėjų ir inovacijų, kūrybiškumo vertė. Kuo efektyvesnis pasaulis taps efektyvesnis dėl technologijų pažangos, tuo daugiau laiko mes turėsime kūrybai, bendravimui ir tarpusavio ryšio stiprinimui. Tiems unikaliems mūsų gebėjimams, kurių nepakeis joks dirbtinis intelekto algoritmas“, – konferencijos metu mintimis dalijosi  M. Maniušytė.

Kauno kolegijos Socialinio darbo lektorė, Jonavos rajono socialinių paslaugų centro direktorė dr. Valentina Demidenko konferencijos metu dalijosi asociacijos įžvalgomis apie priverstinių migrantų integraciją. „Priverstinių migrantų integracija yra abipusis, sudėtingas ir daugiasluoksnis procesas, reikalaujantis tiek priverstinių migrantų pasiruošimo integruotis į juos priimančią visuomenę, tiek visuomenės, jos vietos bendruomenių pasiruošimo priimti naujus narius. Priverstinių migrantų integracijos procese ypatingas vaidmuo tenka edukacijos procesui“, – pasakojo dr. V. Demidenko.

Socialinis darbuotojas dažniausiai atpažįstamas kaip darbuotojas, kuris dirba socialinių paslaugų įstaigose žemiausioje grandyje, bet praktika rodo visai ką kita. „Patikslinta socialinio darbo samprata – tai į praktinę veiklą orientuota profesinė veikla, įgalinanti asmenis, šeimas, asmenų grupes ir bendruomenes spręsti tarpusavio santykių, socialines problemas ir išvengti galimų socialinių problemų ateityje, skatinti socialinę kaitą, gerinanti gyvenimo kokybę, užtikrinanti žmogaus teises, didinanti socialinę įtrauktį ir stiprinanti solidarumą bei socialinį teisingumą“, – konferencijoje kalbėjo LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinių paslaugų skyriaus vedėja Violeta Toleikienė.

Socialinio darbuotojo veiklos ir galimybės

Viena iš socialinio darbuotojo atsakomybių – darbas su iš įkalinimo įstaigų grįžusiais asmenimis. Konferencijos metu Kauno miesto Socialinių paslaugų centro direktoriaus pavaduotoja socialiniams reikalams Birutė Mikulėnaitė dalyvius supažindino su šio darbo specifika.

„Kauno miesto socialinių paslaugų centro Laikino apgyvendinimo skyriuje dirbančio socialinio darbuotojo pagrindinė funkcija – socialinis darbas su iš įkalinimo įstaigų grįžusiais asmenimis. Taip pat socialinis darbuotojas dalyvauja antrame socialinės integracijos etape, kurio tikslas – padėti iš įkalinimo įstaigos grįžusiems asmenims atkurti savarankiškumą, prarastus socialinius ryšius ir integruotis į visuomenę. Socialinis darbuotojas bendradarbiauja su pataisos įstaigoje dirbančiu socialiniu darbuotoju ar probacijos tarnybos pareigūnu, aptaria su juo iš įkalinimo įstaigos paleidžiamo asmens poreikius, asmenines bei socialines problemas ir suderina tolesnius antrojo socialinės integracijos etapo veiksmus“, – pasakojo B. Mikulėnaitė.

Socialinių paslaugų teikimas pandemijos metu

Pasaulį sukausčiusi COVID-19 pandemija išryškino ir socialinio darbuotojo svarbą. Prienų socialinių paslaugų centro direktorė Aurelija Urbonienė atskleidė, jog dėl įvestų karantino ribojimų dalis žmonių neteko artimųjų pagalbos, todėl socialinio darbuotojo vaidmuo šių žmonių gyvenime tapo itin svarbus.

„Pastebime, kad pandemijos laikotarpiu padaugėjo žmonių, kurie dėl besitęsiančios pandemijos sunkiai susirgo, šeimos ar asmenys susidūrė su kriziniais momentais, netektimis – ypač, kai griežtos karantino sąlygos apribojo judėjimą tarp miestų, privertė namuose užsidaryti sergančius sunkiomis ar lėtinėmis ligomis senyvo amžiaus asmenis. Negalintys patys savimi pasirūpinti žmonės dėl apribojimų neteko artimų žmonių pagalbos, todėl  šiuo laikotarpiu socialinių paslaugų srities darbuotojų teikiamos paslaugos tapo ypač svarbios. Nuo pat pandemijos pradžios socialiniai darbuotojai tapo artimiausiais žmonėmis“, – kalbėjo A. Urbonienė.

Daugiau informacijos apie Socialinio darbo studijų programą galima rasti čia.