Jubiliejinis, penktasis, forumas „Kalba, kultūra, komunikacija“, kuriame dalyvavo daugiau nei 100 dalyvių – įvyko. „Lankstus šio renginio formatas kiekvienais metais tampa puikia galimybe dalytis mintimis, diskutuoti rūpimais klausimas. Labai svarbu, jog šiandieniniame, sudėtingų įvykių pasaulyje, lieka vietos kalbai, kultūrai ir komunikacijai. Noriu padėkoti forumo organizatoriams – Menų ir ugdymo fakulteto Kalbų centro vadovei Renatai Sedliorienei, Menų ir ugdymo fakulteto Menų akademijos vadovei dr. Ingai Valentinienei, Kauno kolegijos Verslo fakulteto Komunikacijos katedros vedėjai Viktorijai Navickienei bei forumo moderatorei Mildai Rutkauskaitei“, – skelbdama forumo pradžią, sakė Menų ir ugdymo fakulteto dekanė Jolanta Bareikienė.

Kalbos kodai

Forumą pradėjo Kauno kolegijos Kalbų centro docentė dr. Rima Jasnauskaitė kartu su Kalbų centro lektore Asta Pukiene pranešimu „Kultūros kodai kalboje: iškoduoti ar ignoruoti?“. Kalba, kultūra ir komunikacija yra tie elementai, kurie nuo šiuolaikinio žmogaus, norinčio matyti pilną jį supančio, nuolatos besikeičiančio, pasaulio vaizdą, yra neatsiejami. „Kalbos, kultūros ir komunikacijos sąveikavimas ir nedalomumas išsilavinusiam žmogui yra itin reikšmingas“, – akcentavo doc. dr. R. Jasnauskaitė. Pranešime paaiškinta skirtinga kultūros kodų (aliuzijų) kilmė: istorinė (pvz.: tarp judviejų jis pastatė Berlyno sieną), religinė (pvz.: jis elgiasi kaip gerasis samarietis), mitologinė (pvz.: kodėl žiūri į mane Argo akimis?), kultūrinė (pvz.: jis tapo tarsi Pikaso), supažindinta kultūros kodų atliekamomis – intertekstualumo, interpersonalumo, metatekstualumo, intratekstualumo, komunikacijos – funkcijomis. „Ar įmanoma „nulaužti“ visus kultūros kodus? Skirtingos socialinės žmonių grupės turi savo kultūrinių kodų arsenalą, todėl žinoti visų grupių kodus yra neįmanoma. Be to, geopolitinė situacija, mokslo ir meno pasiekimai skatina naujų kultūros kodų atsiradimą, todėl jie nuolatos keičiasi“, – sakė doc. dr. R. Jasnauskaitė.

Lektorė A. Pukienė pranešime kėlė klausimą, ar kultūros kodai šiuolaikiniame gyvenime vartojami dažnai? Ieškant atsakymų buvo atliktas tyrimas, kurio pagrindinis tikslas buvo savaitraščio „The Economist“ straipsniuose, kurie buvo verčiami į lietuvių kalbą ir publikuojami žurnale „IQ Life“, atrasti kultūrinius kodus, išsiaiškinant, kokius sprendimus – tiesioginio vertimo, standartizavimo ar lokalizavimo (pritaikymo prie kalbos, į kurią verčiama), papildymo ar paaiškinimo (išplečiant verčiamą kultūrinį kodą, jį paaiškinant ir padedant geriau suprasti kontekstą), pakeitimo (kai bandoma surasti atitikmenį gimtojoje kalboje) – pateikia vertėjas, juos versdamas.  Kalbos kodai – labai dažni, o jų paieška yra užkrečianti, kadangi kodų atpažinimas ir iškodavimas ne tik praturtina intelektualiai, bet ir suteikia pozityvių emocijų.

Vertybių komunikacija

Pranešimu „Vertybių komunikacija naujoje realybėje: apsimoka?“ forumo programą tęsė Lietuvos komunikacijos asociacijos Tarybos narė, socialinės komunikacijos agentūros „Ugdanti komunikacija” įkūrėja ir vadovė, Kauno kolegijos lektorė Karolina Barišauskienė. „Kas yra vertybių komunikacija ir kaip mes ją suprantame? – retoriškai klausė Kauno kolegijos lektorė. – Bendrame komunikacijos lauke yra išskiriami du laikotarpiai: iki pandemijos ir po pandemijos. Iki pandemijos, vadovo vaidmuo organizacijoje, įtvirtinant tam tikras vertybes, buvo labai svarbus. Po pandemijos, prasidėjus Rusijos karui prieš Ukrainą, vertybes organizacijai pradėjo diktuoti visuomenė.“ Tai turėjo įtakos ir įprastų komunikacijos taisyklių perrašymui, naujų komunikacijos formų kūrimui. „Organizacijoms tampa svarbu, kaip jų įmonės reaguoja į esamą situaciją, o tai sąlygoja vertybių perkainojimą. Unikalumas, geras kokybės ir kainos santykis nebėra prioritetai. Organizacijos turi paisyti auditorijos vertybių, kadangi jų ignoravimas gali turėti neigiamos įtakos darbuotojų lojalumui bei lemti finansinius nuostolius“, – akcentavo K. Barišauskienė. Bet, ar vertybėmis grįsta komunikacija apsimoka, o gal visgi reikėtų grįžti prie kainos ir kokybės santykio? Pasak lektorės, organizacijų vadovai pradeda labiau gilintis į vertybes, nes pamatė, jog, ypač karo atveju, nebeliko vidurio linijos. Karo kontekste, tiek komunikuodama, tiek bendraudama su klientais organizacija turi tvirtai pasirinkti vertybinę pusę.

Lietuvių kalba

Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) ryšių su visuomene atstovė Aurelija Baniulaitienė forume pristatė pranešimą „Lietuvių kalba vis dar madinga“. Šiais metais yra žymimas valstybinės kalbos statuso 100-metis. „Valstybinei kalbai tai – daug ar mažai? – forumo dalyvių klausė A. Baniulaitienė. – Lietuvių kalba nuėjo įdomų ir duobėtą kelią. Ji archajiška, sudėtinga, kartu, tai – moderni pasaulio kalba, pritaikyta išreikšti visas šiandienos aktualijas.“ Šiuolaikiniai žmonės daug keliauja, studijuoja ar apsigyvena užsienyje, naudojasi technologijomis, o tai turi įtakos dažnam anglų kalbos vartojimui, kurio pasekmė yra vartojami anglicizmai.

„Taip pat atsiranda transkalbystė. Kuriasi specifinė socialinių tinklų kalba“, – vardijo VLKK ryšių su visuomene atstovė, pabrėždama, jog ta kalba, kuria buvo kalbama ir rašoma prieš šimtą metų, ir ta, kurią vartojame šiandien – labai skirtingos. Kodėl kalba taip greitai kinta? Nes tai lemiame mes – jos vartotojai. „Esame labai kūrybingi. Tuo įsitikinti galima atsidarius lietuvių kalbos naujažodžių duomenyną, kuris yra nuolatos pildomas. Jame fiksuojama, kaip kalba vystosi, kaip sukuriami nauji terminai, sąvokos”, – sakė A. Baniulaitienė, pažymėdama, jog duomenyne pateikiami žodžiai nėra priskiriami norminei leksikai, bet jie atskleidžia, kad žmonių išradingumui ribų nėra.

Kalbos galia

Forumo programą tęsė kūrybinio rašymo ir komunikacijos lektorė ir praktikė, romano „Homo Office“ autorė Ida Daiva Povilaitė pranešimu „Eiti kiaurai sienas“. Kalba – kaip įrankis“. „Kalba turi galią keisti visuomenę – ją išlaisvinti arba užgrobti, plėsti arba išlaikyti”, – sakė lektorė ir praktikė. Tačiau, kad kalba įgytu tokias galias – ji turi turėti idėją. „Bendraudami žmonės vienas kito galvose kuria vaizdus t. y. tolesnes idėjas, kurias reikia įgyvendinti. Vedini tų idėjų galime „eiti kiaurai sienas“. Ši faktą patvirtina stipriausi lyderiai, puikiai pasinaudoję kalbos fenomenu”, – pažymėjo I. D. Povilaitė. Pasaulio lyderiams pavyko savo kalbomis pasiekti minias dėl to, jog jų visų kalbos turėjo vieną labai svarbų komponentą – nuorodą į geresnę ateitį. „Lyderių kalbos sklidinos vilties ir įkvėpimo, jos atspindi ir kuria naują tikrovę. Puikūs pavyzdžiai yra Martino Liuterio Kingo kalba „Aš turiu svajonę” (angl. I Have a Dream) ar Vistono Čerčilio „Mes niekuomet nepasiduosime“ (angl. We Shall Never Surrender)”, – akcentavo I. D. Povilaitė.

Įrankis, galintis keisti tikrovę

Vytauto Didžiojo universiteto doktorantas ir dėstytojas, Estijos meno akademijos (EKA) dėstytojas, medijų specialistas ir tyrėjas Gytis Dovydaitis pranešime „Memų magija: nuo juokelio iki tikrovės manifestavimo“ supažindino forumo dalyvius su sigilais (lot. sigillium), memais, ir tuo, kas juos sieja. Sigilizmas tai – viena iš paprasčiausių ir efektyviausių magijos formų. Modernieji sigilai, kuriuos kuria žmonės, gali turėti fizinį, virtualų pavidalą arba egzistuoti tiesiog mintyse. Žodinis sigilų kūrimo metodas yra vienas iš populiariausių, bet nuo jo neatsilieka ir vaizdinis bei mantrinis. „Sigilas veikia kaip raktas į žmogaus pasąmonę. Tai simbolis, kuriam kiekvienas iš mūsų galime suteikti savo reikšmes. Kuo sigilas pritraukia daugiau dėmesio, tuo jis tampa galingesniu“, – aiškino G. Dovydaitis, pabrėždamas, jog  į vieną sigilą gali koncentruotis ne tik pavieniai asmenys, bet ir grupės žmonių.

Sigilų pavyzdžiais gali būti memai (angl. meme), kurių galia slypi tame, jog kiekvienas žmogus gali juos užpildyti savo mintimis. Siedamas memus su sigilais, medijų specialistas ir tyrėjas pasitelkė daugybę kartų kopijuotos, imituotos, populiariosios kultūros ikona tapusios varlės Pepe pavyzdį (angl. Pepe the Frog). „2016-ųjų JAV prezidento rinkimuose Pepe įkūnijo Donaldą Trumpą ir tapo neapykantos simboliu, sukėlusiu netikėtą efektą. Pepe gali būti interpretuojama kaip tikrovę manifestavęs dalykas. Kad varlė lėmė D. Trumpo pergalę teigti negalima, bet tikrai daug prie jos prisidėjo. Politiko veidas tapo svarbesniu nei tai, ką jis kalba, – sakė G. Dovydaitis, – memai yra įrankis, galintis keisti tikrovę. Jie sukuria efektą ir normalizuoja beprotiškiausias idėjas, kurios yra implantuojamos ir skleidžiamos visuomenėse, siekiant pakreipti jų mąstymą tam tikra linkme.“

Socialinė iniciatyva, tapusi naujienų portalu

Jubiliejinį forumą užbaigė portalo „Kas vyksta Kaune“ įkūrėjas ir vadovas Vaidas Pilkauskas pranešimu „Populiariausias Kauno naujienų portalas „Kas vyksta Kaune“ – kaip gimė šis projektas?“. „Kas vyksta Kaune“ tai – socialinė iniciatyva, startavusi „Facebook“ platformoje ir tapusi portalu, kuris šiandien per vieną valandą pasiekia net 30 tūkst. skaitytojų auditoriją. Populiariausi portalo straipsniai sulaukia net iki 100 tūkst. peržiūrų. Šiandien „Kas vyksta Kaune“ yra tarp 15 populiariausių portalų Lietuvoje. Tačiau „Kas vyksta Kaune“ susiduria ir su tam tikromis problemomis. „Nelengva gauti informaciją iš valdiškų institucijų, sunku pritraukti jaunus, užsidegusius žmones dirbti portale, mūsų finansiniai ištekliai turi ribas“, – įvardijo V. Pilkauskas. Bet, nepaisant sunkumų, portalas nestokoja populiarumo ir didžiuojasi apdovanojimu už neatlygintinus darbus Kaunui.

Dėkojame pranešėjams, pateikusiems įžvalgas, kurios sužadino smalsumą ir praplėtė forumo dalyvių akiratį.

Forumo organizatoriai: Kauno kolegijos Menų ir ugdymo fakulteto Kalbų centras, Kauno kolegijos Menų ir ugdymo fakulteto Menų akademija, Kauno kolegijos Verslo fakulteto Komunikacijos katedra.