Kauno kolegijos Verslo fakulteto studentai dar kartą įrodė, kad akademinė erdvė gali būti ne tik teorinių žinių šaltinis, bet ir realių verslo sprendimų laboratorija. Bendradarbiaudama su viena didžiausių Lietuvos keleivių vežimo įmonių UAB „Kautra“, kolegijos bendruomenė įsitraukė į ambicingą iššūkį: atnaujinti įmonės prekės ženklą „Kautra Plius“ ir sukurti šiuolaikišką, vertybėmis grįstą komunikacijos kampaniją, skatinančią keliones autobusais. Tai vienas iš pavyzdžių, kaip inovatyvus požiūris į studijas, praktinį mokymąsi ir verslo partnerystę gali generuoti sprendimus, turinčius realią pridėtinę vertę rinkoje.
Verslo iššūkis: prekės ženklas, kuris išaugo savo rūbą

Pastaraisiais metais vis daugiau įmonių ryžtasi peržiūrėti savo įvaizdį, prisitaikant prie naujos rinkos realybės, vartotojų lūkesčių ir augančių vertybinių standartų. Šią tendenciją patvirtina ir „Forbes“ duomenys: net 77 proc. vartotojų teigia, kad jie renkasi prekes ar paslaugas, kurių prekių ženklai atspindi jų vertybes. Pasak „Kautros“ atstovų, papildomas jų paslaugų ženklas „Kautra Plius“ tapo vienu iš tokių atnaujinimo kandidatų, ženklas išaugo savo pirminę paskirtį, o vizualinis identitetas bei komunikacijos tonas nebevisiškai atitiko šiuolaikinio vartotojo poreikius. Įmonė bendradarbiaudama su „ideaPoint“ inicijavo projektą, kurio metu studentai gavo dvi užduotis: sukurti naują „Kautra Plius“ identitetą ir parengti patrauklią komunikacijos kampaniją, orientuotą į viešojo transporto vartotojus.
Į projektą buvo įtraukti net kelių skirtingų studijų programų studentai: apie 50 Pardavimų ir marketingo studijų programos antrakursių, 14 Taikomosios komunikacijos pirmakursių bei 5 Menų ir ugdymo fakulteto studentai. Toks tarpdisciplininis požiūris leido ne tik pažvelgti į problemą iš skirtingų kampų (rinkodaros, komunikacijos, dizaino), bet ir atkartoti realių verslo situacijų modelį, kuriame komandos turi derinti kūrybiškumą, strategiją bei analitinį mąstymą.
Pirmoji užduotis, „Kautra Plius“ prekių ženklo atnaujinimas (angl. rebranding), buvo patikėta Pardavimų ir marketingo bei Menų ir ugdymo fakulteto studentams. Jie turėjo išspręsti įmonės identiteto iššūkį – kaip išsaugoti sukauptą prekės ženklo atpažįstamumą, kartu pasiūlant šiuolaikišką, vizualiai patrauklų, visuomenei artimą įvaizdį. Kai kurios komandos išsiskyrė ne tik kūrybiškumu, bet ir sisteminiu požiūriu, atliko rinkos tyrimus, vartotojų apklausas, analizavo konkurentų sprendimus, pateikė logotipo, spalvų ir šrifto alternatyvas bei socialinių tinklų vizualizacijas.
Antroji užduotis, kurią sprendė Taikomosios komunikacijos studentai – komunikacijos kampanijos sukūrimas. Užduoties esmė atrasti būdus, kaip paskatinti žmones dažniau rinktis keliones autobusais, atskleidžiant šios transporto rūšies vertybes: tvarumą, ilgaamžiškumą, saugumą, patogumą ir modernumą. Studentai kūrė komunikacijos strategijas, kampanijų šūkius, vaizdines priemones, įtraukė socialinės atsakomybės elementus, pristatė interaktyvius sprendimus, tokius kaip žinučių kampanijos su QR kodų integracija.
Grįžtamasis ryšys kaip kūrybos variklis

Projekto eigoje studentai turėjo unikalią galimybę įgyti tiesioginės patirties dirbant su realiu verslu: jie pristatė tarpinius sprendimus „Kautros“ atstovams, sulaukė grįžtamojo ryšio ir gavo vertingų įžvalgų apie tai, kaip jų idėjos dera su įmonės vizija bei strateginiais tikslais. Ši dialogo forma leido ne tik koreguoti idėjas, bet ir lavinti gebėjimą argumentuotai reaguoti į pastabas bei greitai prisitaikyti prie verslo poreikių.
Galutinis atsiskaitymas buvo ne tik formalus įvertinimas, bet ir simbolinė kūrybinės kelionės kulminacija. Studentų komandų sprendimus vertina įmonės atstovai, tarp jų: „Kautros“ generalinis direktorius Linas Skardžiukas, marketingo direktorius Gintautas Pakusas, organizacijos vystymo direktorė Aurelija Varpučinskė ir rinkodaros vadovas Justinas Vadluga. Tokia komisijos sudėtis užtikrino platų požiūrį ir leido atsižvelgti tiek į kūrybinius, tiek į strateginius aspektus.
Vertinimo kriterijai apėmė idėjos originalumą ir kūrybiškumą, sprendimo vizualinį bei strateginį įgyvendinimą, kompleksiškumą, gebėjimą sklandžiai pristatyti ir pagrįsti savo pasirinkimus. Itin svarbus aspektas buvo įmonės vertybių atspindėjimas pasiūlymuose, siekta, kad studentų sprendimai nebūtų tik estetiniai, bet ir tvarūs bei realiai pritaikomi verslo praktikoje.
Vertinimo komisija išrinko dvi stipriausias komandas, pasiūliusias ne tik estetiškai patrauklius, bet ir pagrįstus sprendimus, atliepiančius šiuolaikinio vartotojo lūkesčius bei įmonės tikslus.
Prekių ženklo atnaujinimo užduotyje išsiskyrė Pardavimų ir marketingo programos studentai – Augustas Viršilas, Emilis Vitkus, Dovydas Guntis, Vilius Lomsargis ir Erikas Kavaliauskas. Jų sukurtas naujasis „Kautra Plius“ įvaizdis pasižymėjo vizualiniu vientisumu ir moderniu stiliumi. Tokie sprendimai turi realią vertę: remiantis tyrimais, įmonės, kurios reguliariai atnaujina savo prekės ženklą, 20 proc. dažniau išlaiko vartotojų lojalumą ilgalaikėje perspektyvoje.
Komunikacijos kampanijos srityje geriausiai pasirodė Taikomosios komunikacijos studentai – Austėja Andriuškevičiūtė, Vilius Puikys, Gabrielė Riestytė ir Kamilė Valeckaitė. Jų pasiūlyta kampanija ne tik pabrėžė viešojo transporto privalumus, bet ir pateikė įtraukiančias vizualines priemones bei socialinės atsakomybės idėjas. Ši kryptis itin aktuali šiandien: Europos Komisijos duomenimis, transporto sektorius atsakingas už maždaug 25 proc. visų ES išmetamo CO₂, todėl viešojo transporto populiarinimas laikomas vienu pagrindinių žingsnių, siekiant klimato neutralumo.
Abi komandos buvo apdovanotos piniginiais prizais, kaip paskatinimas už profesionalumą, kūrybiškumą ir verslui pritaikomus sprendimus.
Bendradarbiavimas, kuris keičia žaidimo taisykles
Šis projektas – ne tik pavienė iniciatyva. Tai pavyzdys, kaip bendradarbiavimas tarp aukštojo mokslo institucijų ir verslo gali nešti naudą abiems pusėms: studentai gauna galimybę spręsti realias problemas, o įmonės – šviežią požiūrį ir netikėtus sprendimus.
Remiantis tyrimais, 83 proc. darbdavių Europoje teigia vertinantys aukštųjų mokyklų studentų praktinius įgūdžius labiau nei teorines žinias. O daugiau kaip pusė jų pripažįsta, kad partnerystė su aukštosiomis mokyklomis padeda rasti talentus ir inovatyvių idėjų šaltinius.
Tokios bendradarbiavimo iniciatyvos ne tik stiprina studentų kompetencijas, bet ir kuria dinamišką verslo bei mokslo ekosistemą, kurioje gimsta ateities sprendimai.