Blėstantis susidomėjimas knygomis, ypač tarp jaunimo, vis daugiau vietos kasdieniame gyvenime užimantis naršymas internete, socialiniuose tinkluose ar susirašinėjimas virtualioje erdvėje neabejotinai turi įtakos ir raštingumui.

Pasak lituanistės dr. Aušros Rimkutės-Ganusauskienės, tyrimų rezultatai rodo, kad jaunimo raštingumas iš tiesų prastėja, kalba darosi labai skurdi. Kalbėdama apie raštingumą, ji omenyje turi raštingumą plačiąja prasme, t. y. ne tik skaitymo, rašymo ir skaičiavimo įgūdžius, bet ir gebėjimą suprasti, interpretuoti ar apskritai bendrauti. Beveik prieš dešimtmetį ji pati atliko tyrimą – suskaičiavo vienos aukštosios mokyklos pirmakursių diktante padarytas klaidas ir pastebėjo, kad vyresni studentai, rašydami diktantą, beveik nedarė rašybos klaidų, šiek tiek sunkiau jiems sekėsi skyryba. Lituanistė tada straipsnyje „Kolegijos pirmakursių raštingumas: gal lietuvių kalbai nereikalingos nosinės raidės?“ teigė, kad būtina tobulinti lietuvių kalbos dėstymą mokykloje atsižvelgiant į besikeičiančią situaciją, ugdyti kalbinę ir kultūrinę mokinių savimonę, skatinti juos skaityti, o aukštosiose mokyklose diegti modernius kalbos normų sklaidos būdus.

Socialinių tinklų įtaka raštingumui

Dr. A. Rimkutė-Ganusauskienė pabrėžia, kad menkstantį raštingumą lemia daugybė priežasčių: greitas gyvenimo tempas, informacinės technologijos, medijų pasaulis, kokybiškos grožinės literatūros neskaitymas, skurdus žodynas, anglų kalbos įtaka, mobilumas ir t. t. „Jaunimas skaito, bet skaito dažniausiai ne grožinę literatūrą, o socialinių tinklų įrašus, tinklaraščius, šveplas bendraamžių žinutes, elektroninius laiškus. Tokia kalba neugdo raštingumo apskritai“, – pastebi ji.

Pašnekovė teigia, kad prastėja ne tik jaunimo, bet ir suaugusiųjų raštingumas. Čia galima išskirti ir akademinę bendruomenę. Prieš daugiau nei penkerius metus Valstybinė lietuvių kalbos komisija atliko aukštųjų mokyklų vadovėlių, magistro darbų ir daktaro disertacijų santraukų kalbos vertinimą ir nustatė, kad daugelio jų kalba neatitiko taisyklingumo reikalavimų. Tada buvo rasta tokių vadovėlių, kurie buvo visiškai neredaguoti. „Toks atsainus požiūris į studijose vartojamą kalbą tikrai nėra susijęs su jau minėtais socialiniais tinklais ar internetu. Tai susiję su mūsų požiūriu į lietuvių kalbą, su mūsų pačių sąmoningumu, taip pat su pagarba jai, o informacinės technologijos yra puiki priemonė, be kurių neįsivaizduojame kasdienybės“, – mintimis dalijasi Kauno kolegijos dėstytoja.

Kalbos kaita – natūralus procesas

Nors besikeičianti lietuvių kalba gali kelti nerimą, dr. A. Rimkutė-Ganusauskienė teigia, kad „didesnė ar mažesnė kalbos kaita neišvengiama. Tai natūralus dalykas, atspindintis visuomenėje vykstančias politines, ekonomines, socialines ir kultūrines permainas. Štai Lietuvoje prasidėjus karantinui atsirado begalė naujažodžių, atspindinčių visuomenės baimę ir kasdienybę: korona, koronofobija, koronskydis, korontinas, kovidiotas, rizikamžis, iškištanosis, kovidnešys, virusnešys, antikoronininkas ir kt. Naujažodžiai melagiena ir kaukė išrinkti 2020-ųjų Metų žodžiais. Metų posakio rinkimuose antra vieta atiteko dėstytojams ir studentams aktualiam posakiui Ar jūs mane girdite? Taigi, tokie pavyzdžiai rodo, kad lietuviams rūpi, kas vyksta, jie reaguoja, o tos įvairios reakcijos atsispindi ir kalboje. Kol bus lietuvių kalba kalbančių žmonių, tol ji gyvuos“, – apibendrina dėstytoja ir priduria, kad „tai, kaip stipriai lietuvių kalba kis ateityje, priklausys nuo istorinių pokyčių, kitų kalbų įtakos, nuo ja kalbančiųjų vertinimo ir puoselėjimo“.

Daugiau skaitykite naujienų portale „Delfi“.