Kauno kolegijos Menų ir ugdymo fakulteto Fotografijos studijų programos absolventė Ieva Sutkaitytė savo dėmesį sufokusavo į sovietinius daugiabučius, kurie ir padiktavo parodos, rodomos Kauno miesto muziejaus Pilies skyriuje, pasakojimą. Daugiabučių tematika, sovietmečio filosofija, I. Sutkaitytė pasakojo, ją lydėjo visais studijų metais: „Traukė estetiškai, savo istorija. Taip, man neteko gyventi tuo laikotarpiu, esu šių laikų žmogus, bet vis tiek – man atrodė, kad būtent per tuos daugiabučius galima atpažinti išlikusią to meto istoriją.“

Gyvi atminties fragmentai

Būtent per tą prizmę, anot I. Sutkaitytės, galima atpažinti jau pasikeitusias, ar vis dar istorinės atminties fragmentus išlaikiusias erdves. „Analizavau, aiškinausi, kokią įtaką tai turėjo. Visą Rusijos valdymo laikotarpį Lietuva kentėjo nuo kultūrinės, ekonominės priespaudos, komunistinė valstybė izoliavo savo gyventojus nuo išorės įtakos, tačiau visas komunistinis modelis, sakyčiau, buvo pasmerktas neveikti, nes komunistai norėjo sukurti utopiją, kurią turėjo padėti formuoti menas, bet realybėje viskas buvo grįsta represijomis, teroru, bauginimais, apgavystėmis, kritika“, – sakė fotografė.

Menininkė pastebėjo, kad būtent toje komunistinėje valstybėje gyventojų santykis kasdienybėje buvo kitoks, nei yra dabar. „Visų pirma, žmonės buvo sukaustyti, negalėjo reikšti savo nuomonės, nes buvo tik viena tiesa, kuria visi turėjo gyventi. Visi filosofiniai, ideologiniai komunistų primetami modeliai (juos pamačiau per daugiabučius, urbanizuotą miesto aplinką), jie yra iki šiol išlikę, tai tiesiog gyvi atminties fragmentai. Sovietmečio tipinio namo planinę struktūrą lėmė ne natūralus gyvenimo būdas ar žmonių poreikiai, o išoriniai veiksniai – valstybės politika, komunistine ideologija grįsti statybos reglamentai“, – aiškino ji.

Tipiškas sovietmečio namas, pastebėjo I. Sutkaitytė, suplanuotas kaip ekonominės klasės pastatas, su erdvę taupančiais kambariais, mažomis virtuvėlėmis… „Visa programos struktūra išlieka konservatyvi visuose stilistinės raidos etapuose, per visą laikotarpį vystosi lėtai. Per visą laikmetį tie daugiabučiai išliko gana panašūs, stiliai buvo peržiūrėti tik kokius tris kartus, jie visą laiką išliko panašūs, juos galime matyti iki šių dienų“, – pasakojo kūrėja, visa tai pabandžiusi perteikti savo fotografijose.

Pačiai fotografei taip pat yra tekę gyventi tokio tipo daugiabutyje. „Na, jis galbūt nebuvo toks senas, dabar neprisimenu jo statybos metų, bet tikrai buvo tipinis daugiabutis, ten praleidau vaikystę – iki dvylikos metų“, – sakė ji.

Kad ir kokiame šalies mieste lankytumeisi, visi sovietinių daugiabučių kiemai, visos erdvės yra labai panašios. Su šiuo pastebėjimu sutiko ir I. Sutkaitytė, sakydama, kad einant tokiuose rajonuose netgi galima pasiklysti.