Kauno kolegijos Verslo centras, siekiant šviesti bei ugdyti akademinę bendruomenę, antrąjį kartą lapkričio mėnesį subūrė įvairių sričių atstovus į verslo ir mokslo forumą „Žiedinės ekonomikos plėtra Lietuvoje ir ES“ pasidalyti mintimis bei įžvalgomis, kaip auginti žiediškumą versle.
2021 m. verslo ir mokslo forumo duris atvėrė kunigas, vyriausiasis policijos kapelionas, asociacijos „Lietuvos socialinių inovacijų klasteris“ valdybos narys Algirdas Toliatas. Svečias pabrėžė, kad neturime daug laiko apmąstyti savo ateities. Anot jo, turime tapti aktyvia, orientuota ir problemas sprendžiančia visuomene. Siekiant šio tikslo, itin svarbu ugdyti sumanią, atsakingą ir jauną kartą, kurti jai gyvybingą ir tvarią ekosistemą, todėl veiksmų būtina imtis jau dabar.
ES klimato ambasadorius, ekonomistas, VšĮ „Žiedinė ekonomika“ įkūrėjas Domantas Tracevičius pristatė žiedinės ekonomikos sampratą plačiąja prasme. „Reikalinga suvokti, kaip panaudoti medžiagas ar produktus, kuriant didžiausią galimą vertę“, – renginio dieną akcentavo jis. Specialistas pateikė cirkuliacinio rodiklio statistiką: 2019 m. Europoje šis rodiklis siekė 11,8%, kai Lietuvoje – 3,9%. Anot D. Tracevičiaus, šie skaičiai privalo keistis.
Forumo dieną organizatoriai kvietė žvilgsnį nukreipti į geruosius pavyzdžius – verslą, sėkmingai taikantį žiediškumo principus. Vienas tokių pavyzdžių – įmonių grupė „Ergolain“. Šios įmonės vadovė Vilma Bružienė pristatė 5R schemą (reduce – sumažinti, restore – atnaujinti, repair – atkurti, recycle – perdirbti, rethink – permąstyti), kuria vadovaujasi organizacijos valdymo sprendimuose. Pristatymo metu aptartas ,,Ergolain‘‘ tvarių produktų (žaliavų) parinkimas, tvaresnės gamybos aspektai. „Tvarumas – tai nuolatinis progresas bei ilga kelionė“, – įsitikinusi Vilma Bružienė.
Tuo tarpu Neringa Urbanė, UAB „Peikko Lietuva“ rinkodaros specialistė, dalijosi gelžbetonio jungčių ir statybinių kompozitinių konstrukcijų gamintojos „Peikko Lietuva“ atveju, CO2 emisijos mažinimo kontekste. Ji akcentavo, jog 39% pasaulinės anglies dvideginio emisijos išskiria pastatai, iš kurių 28% sudaro aušinimo, elektros bei šildymo procesų sąnaudos, o likę 11% – statybinės medžiagos bei konstrukcijos. Anot pranešėjos, privalu galvoti, kokiomis priemonėmis galėtume paveikti ateitį teigiama linkme, pavyzdžiui, kaip sukurti pastatus, kurie būtų tvarūs, kokias medžiagas tikslinga naudoti.
Iki pastarojo laikmečio neatpažįstamai pasikeitė ir aprangos pramonė, kurioje pasirinkimas – kaip niekada anksčiau platus. Dizainerė Olesia Les-Daškevičienė, kuri tvaria mada susidomėjo dar 2011 metais, dalijosi prisiminimais, kaip tvarumo idėjos pakeitė jos mados ir dizaino viziją. Lūžio tašku dizainerė išskyrė 2020 m., kai visame pasaulyje išaugo tvarių prekių ženklų, kurie ne tik ėmėsi gaminti kolekcijas, bet ir perkėlė tausojimo idėjas į visiškai naują lygmenį. „Tekstilės atliekų kiekis yra didžiulis, tačiau šis likutis gali būti naudojamas pakartotinai. Tai, kad tvarios idėjos keičia mados pasaulį, pripažįsta jau ir tokie prekių ženklų milžinai kaip Vogue“, – mintimis dalijosi dizainerė.
Forumą užbaigė psichologas, sveikatos priežiūros ir reabilitacijos paslaugų įmonės „My–E-Health“ įkūrėjas ir generalinis direktorius Clive Michelsen, kuris išskyrė septynias idėjas žiedinės ekonomikos ateičiai ES. „Pirmiausia, žiedinė ekonomika yra susijusi su žmogiškuoju faktoriumi. Taigi, reikalingas balansas tarp žmonių, visuomenės, darbo bei aplinkos“, – dėstė C. Michelsen.
Forumo „Žiedinės ekonomikos plėtra Lietuvoje ir ES“ pranešimų tezės publikuotos 2021 m. leidinyje. Kviečiame susipažinti!
