Kasmet rugsėjo 26 d. minima Europos kalbų diena, kuria siekiama paskatinti kalbų mokymąsi ir ugdyti pagarbą visoms Europos kalboms. Nors tyrimai atskleidžia, kad beveik kas trečias lietuvis moka anglų kalbą, daugiau nei vienos užsienio kalbos mokėjimas vis dažniau tampa ne privalumu, o būtinybe.

Kauno kolegijoje Menų ir ugdymo fakultete veikiantis Kalbų centras plėtoja daugiakalbystės idėją aukštojoje mokykloje, prisideda prie kolegijos personalo anglų kalbos kompetencijų tobulinimo, rūpinasi, kad studentams būtų sudarytos sąlygos studijuoti kuo daugiau užsienio kalbų: nuo rusų, vokiečių, prancūzų, italų, ispanų iki norvegų, suomių, japonų, arabų ir kt.

Lietuvoje gyvenantis ispanas Juan Carlos Pagán Motos: užsienio kalbų mokėjimas leidžia geriau pažinti savo gimtąją kalbą

Kauno kolegijos Menų ir ugdymo fakulteto Kalbų centre dirbantis ir ispanų kalbą dėstantis Juan Carlos Pagán Motos pirmą kartą į Lietuvą atvyko prieš aštuonerius metus ir iškart pradėjo mokytis lietuvių kalbą. J. C. P. Motos atskleidžia, kad tai, jog atvykęs į Lietuvą bendradarbiavo su mokyklomis ir ten praleido nemažai laiko, padėjo jam mokantis lietuvių kalbą.

„Pirmą kartą į Lietuvą atvykau pasinaudojęs Europos savanorių tarnybos teikiamomis galimybėmis. Tik atvykęs, pirmas keturias savaites, mokiausi lietuvių kalbos pagrindų. Vėliau, dalyvaudamas skirtinguose Panevėžio rajono švietimo centro projektuose, mokiau ispanų kalbos, taip pat bendradarbiavau su skirtingomis mokyklomis. Laikas, kurį praleidau mokyklose, man buvo labai naudingas – jose dažniausiai kaba paveikslėliai su skirtingų metų laikų, mėnesių, savaičių dienų pavadinimais ir man tai išties padėjo mokantis lietuvių kalbą“, – prisimena J. C. P. Motos. Kalbų centro dėstytojas šypsosi – mokantis naują kalbą neapsieita ir be kurioziškų situacijų.

„Kol dar gerai nesupratau lietuvių kalbos, mandagiai šypsodavausi ir sakydavau: „Taip, taip, taip.“ Kai vienas draugas papasakojo apie nemalonią situaciją, aš, gerai nesuprasdamas ką jis pasakė, šypsodamasis kartojau: „Taip, taip, gerai“.  Tada draugas man sako: „No, Juan, blogai!“ – pasakoja J. C. P. Motos.

Pasak Kauno kolegijos dėstytojo, užsienio kalbų mokymasis leidžia geriau pažinti savo gimtąją kalbą, kultūrą: „Manau, jog mokydamiesi užsienio kalbą mes ne tik įgyjame naujų žinių, bet ir pradedame geriau suprasti savo gimtąją kalbą, kultūrą, pastebime panašumus ir skirtumus tarp įvairių kalbų ir kultūrų. Pavyzdžiui, besimokydamas lietuvių kalbą aš esu pastabesnis savo gimtajai – ispanų – kalbai“, – mintimis dalijasi J. C. P. Motos ir priduria, kad užsienio kalbų mokymasis taip pat ugdo pagarbą kitoms kalboms ir kultūroms.

Nustebino, kad daugelis lietuvių laisvai bendrauja ne tik gimtąją kalba

Aštuonerius metus Lietuvoje gyvenantis J. C. P. Motos sako pastebintis, kad lietuviai, priešingai nei ispanai, laisvai bendrauja ne tik lietuvių, bet ir užsienio kalbomis.

„Iš tiesų gerbiu lietuvius – atrodo, kad žmonių, galinčių bendrauti ne tik lietuvių kalba, skaičius čia išties didelis. Tuo tarpu ispanų kultūroje galima pastebėti paradoksą – esame pakankamai atvira, plačių pažiūrų tauta, tačiau visur dominuoja ispanų kalba. Pavyzdžiui, jei lankysitės Ispanijoje ar kitoje ispanakalbėje šalyje, žmonės jus sutiks labai draugiškai ir šiltai. Tačiau jei pasakysite keletą frazių ispaniškai, sulauksite atsakymo: „Kalbi ispaniškai! ¡Hola! Cómo estás?“. Tačiau turiu pripažinti, kad situacija keičiasi ir vis daugiau ispanų moka anglų kalbą“, – apie kultūrinius skirtumus pasakoja Kalbų centro dėstytojas.

Pasak J. C. P. Motos, užsienio kalbų mokėjimas itin svarbus valstybių, priklausančių Europos Sąjungai, gyventojams ir nors svarbiausia vis dar galima laikyti anglų kalbą, Kauno kolegijos dėstytojas sako manantis, kad be gimtosios kalbos vertėtų būti įvaldžius bent dvi užsienio kalbas.

Keturių užsienio kalbų besimokiusi K. Čižiūtė atskleidžia, kas jai padėjo pagreitinti mokymosi procesą

Verslo anglų kalbos trečiakursė Kamilė Čižiūtė mokėsi jau keturių užsienio kalbų – anglų, suomių, vokiečių ir japonų, o šiandien, studijuojama pagal „Erasmus+“ mainų programą, bando pramokti ir ispanų kalbą. Studentė sako, kad mokytis užsienio kalbų ją paskatino ne tik praktinė jų nauda, bet ir noras geriau pažinti kitas kultūras.

„Mane domina ne tik praktinė kalbų pusė, bet ir kalbotyros. Pavyzdžiui, kodėl vienoje ar kitoje kalboje atsirado tam tikros struktūros, tam tikri žodžiai, įdomu iš šios perspektyvos palyginti kalbas tarpusavyje. Besimokant užsienio kalbą taip pat galima prisiliesti ir prie tos šalies kultūros, nes kalba yra stipriai su ja susijusi. Svarbu ir tai, jog anglų kalbą moka daugelis, todėl labai sunku išsiskirti mokant tik ją“, – priežastis, kodėl pasirinko neapsiriboti vien tik anglų kalba, vardija šiuo metu Mursijos universitete (Ispanija) pagal „Erasmus+“ mainų programą studijuojanti K. Čižiūtė. Mergina atskleidžia jau turėjusi galimybę pasinaudoti ir turimomis vokiečių kalbos žiniomis.

„Pernai atlikau praktiką Graikijoje ir toje vietoje, kurioje dirbau, buvo labai daug vokiečių turistų, todėl bendraujant su jais pravertė turėtos vokiečių kalbos žinios. Dabar, būdama Ispanijoje, pastebėjau, kad labai mažai ispanų kalba anglų kalba, todėl norint susišnekėti tenka mokytis ir ispanų kalbą“, – sako Kauno kolegijos studentė. K. Čižiūtė atskleidžia, kad užsienio kalbos mokymosi procesą jai pagreitinti padėjo buvimas aplinkoje, kurioje kalbama norima išmokti kalba.

„Man labiausiai pasiteisinęs metodas, padedantis greičiau išmokti užsienio kalbą – atsidurti vietoje, kurioje šnekama ta kalba ir bandyti pačiai ja bendrauti. Tai tikrai pagreitina mokymosi procesą“, – mintimis dalijasi K. Čižiūtė bei priduria, kad daugiau nei vienos užsienio kalbos mokėjimas gali atverti duris ir į sėkmingesnę karjerą.

„Vien tik anglų kalbos mokėjimas dabar jau nebėra išskirtinumas. Galima pastebėti, kad darbdaviai klausia: „Kokias kalbas mokate?“ tikėdamiesi, kad kandidatas mokės daugiau nei vieną užsienio kalbą. Pasaulis tampa globalesnis, valstybės tarpusavyje tampa vis labiau susiję, padalinius įvairiose šalyse atidaro vis daugiau tarptautinių įmonių, todėl užsienio kalbų mokėjimas yra labai svarbus“, – sako K. Čižiūtė.

Daugiau informacijos apie Kalbų centrą ir jame realizuojamas studijų programas galite rasti čia.

Apie Kalbų centro teikiamas paslaugas skaitykite čia.