Šiandien komunikacija – kur kas daugiau nei tik žinutės perdavimas. Tinkamas informacijos perteikimas gali ženkliai prisidėti prie organizacijų pozicijų stiprinimo, tvarių santykių su suinteresuotomis šalimis kūrimo.

Kauno kolegijos atstovai įsitikinę, kad šiuolaikiniai verslo ir visuomenės santykiai nebeapsiriboja tik techniniais įgūdžiais. Efektyvi komunikacija tampa strategine priemone, kuri ne tik užtikrina tikslingą informacijos sklaidą, bet ir stiprina organizacijos reputaciją bei padeda pasiekti ilgalaikį poveikį globalioje rinkoje.

Gebėjimas komunikuoti ir prisitaikyti prie skirtingų kultūrų – kertinis įgūdis

Kauno kolegijos Menų ir ugdymo fakulteto Kalbų centro vadovė Ieva Brazauskaitė-Zubavičienė neabejoja – šiuolaikinėje visuomenėje komunikacija tapo viena svarbiausių pokyčių varomųjų jėgų. Komunikacija, pasak jos, nebėra vien techninis gebėjimas perteikti informaciją – tai įrankis, kurio pagalba galima formuoti norimus ar reikiamus įvaizdžius, skatinti pokyčius ar telki bendruomenes.

„Versle efektyvi komunikacija padeda formuoti prekės ženklo reputaciją, valdyti krizes, stiprina vidinę kultūrą, padeda kurti tvarius santykius su klientais bei partneriais. Anglų kalbos ryšiams su visuomene ir Verslo anglų kalbos studijų programos orientuotos į tai, kad studentai išmoktų komunikuoti strategiškai, kūrybiškai ir socialiai atsakingai“, – sako I. Brazauskaitė-Zubavičienė.

Į rinką ateina vis daugiau tarptautinių įmonių, todėl, pasak Kalbų centro vadovės, tarpkultūrinės komunikacijos įgūdžiai tampa ypač svarbūs sėkmingai komandai sutelkti ir sėkmingam verslui plėtoti.

„Gebėjimas komunikuoti ir prisitaikyti prie skirtingų kultūrų yra vienas kertinių įgūdžių, ypač reikalingas norint veikti tarptautinėje rinkoje. Studijuodami Anglų kalbos ryšiams su visuomene ir Verslo anglų kalbos studijų programose studentai mokosi profesionalios anglų kalbos, vertimo ir komunikacijos subtilybių bei kaip prisitaikyti prie įvairių kontekstų, kaip tinkamai formuoti žinutę skirtingų kultūrų auditorijoms“, – dalinasi I. Brazauskaitė-Zubavičienė.

Ji pažymi, kad į studijų turinį įtraukiama daug diskusijos metodu grįstų užduočių, seminarų, atvejo analizių, kuriais ugdomas gebėjimą suprasti kultūrinius skirtumus. Studentai taip pat skatinami įsitraukti į tarptautinę veiklą: dalyvauti trumpalaikiame ir ilgalaikiame mobilume, intensyviose programose, vykti į mokymus užsienyje, įsitraukti į tarptautinės savaitės veiklas Kauno kolegijoje.

„Siekiant suteikti studentams kuo daugiau tarpkultūrinėje aplinkoje reikiamų kompetencijų, planuojame į Anglų kalbos ryšiams su visuomene studijų programą įtraukti vadinamąjį mobilumo langą – studentas per trejus studijų metus turės įgyti ne mažiau nei 15 kreditų  užsienio organizacijoje“, – sako Kalbų centro vadovė.

Ji akcentuoja, kad studijų turinys yra suplanuotas taip, kad komunikacijos kompleksiškumas būtų pristatytas skirtingais rakursais, todėl kiekvienas studijų dalykas – tai lyg mažytė dėlionės detalė, kurias sujungus gaunamas platesnis paveikslas. Studijų metu teorija yra derinama su praktika, daug dėmesio skiriama kritiniam ir strateginiam mąstymui, refleksijai, kai studentai skatinami analizuoti tai, ką jie komunikuoja, kam, kodėl ir kokio poveikio galima tikėtis iš vieno ar kito komunikacijos žingsnio.

Kalbų centro vadovė pažymi, kad šiandien vis labiau vertinami specialistai, turintys daugiakrypčių kompetencijų – tarptautinės įmonės, viešojo sektoriaus organizacijos, nevyriausybinės institucijos ir skaitmeninės agentūros, pasak jos, ieško profesionalų, išmanančių ryšius su visuomene, tarpkultūrinę komunikaciją, verslo kalbą, gebančių kurti įtaigų turinįrofesionaliai naudotis DI įrankiais ir greitai reaguoti į nuolat kintančius informacijos srautus.

„Per artimiausius metus šių specialistų poreikis tik didės – ypač dėl skaitmenizacijos, dirbtinio intelekto plėtros ir augančio tvarumo bei reputacijos valdymo svarbos“, – priduria I. Brazauskaitė-Zubavičienė.

Absolventas Dovydas: Kauno kolegijos bendruomenė – unikali

Anglų kalbos ryšiams su visuomene absolventas, technologijų bendrovės „Agmis“ darbdavio įvaizdžio ir rinkodaros specialistas Dovydas Obcarskas sako, kad studijos Kauno kolegijoje padėjo jam suprasti, kokį didžiulį poveikį gali daryti tinkama komunikacija.

„Komunikuodami dažnai galime manyti, kad tai darome savaime teisingai, pamiršdama įvertinti, kad kiekvienas žmogus tą pačią informaciją interpretuoja savaip. Kartais neapgalvotas žodis ar frazė gali sukelti neigiamų pasekmių, ir priešingai – gerai apgalvota ir tinkamai ištransliuota žinutė gali turėti teigiamą poveikį tiek asmeninei, tiek organizacijos komunikacijai“, – dalinasi D. Obcarskas.

Kauno kolegijos absolventas pirmąjį darbą tarptautinėje organizacijoje, kurioje pagrindinė kalba – anglų, gavo dar studijų metu. Jis prisimena, kad studijų metu įgytos žinios padėjo užtikrinti sklandų bendravimą su kolegomis, tinkamai planuoti aiškią vidinę ir išorinę organizacijos komunikaciją.

D. Obcarskas pripažįsta, kad nedvejodamas kartotų studijų metus Kauno kolegijoje. Laikas, praleistas šioje aukštojoje mokykloje, kaip sako jis pats, pateisino visus jo lūkesčius.

„Labiausiai įstrigo Kauno kolegijos bendruomenė, kuri yra išties unikali. Su grupiokais iki šiol palaikome ryšį, o visi sutikti dėstytojai – nuostabūs, nori suteikti kaip įmanoma daugiau žinių bei padėti tinkamai pasiruošti tolesnei karjerai“, – prisimena Kauno kolegijos absolventas.

Kalbos specialistų poreikis taps dar labiau diferencijuotas

Kauno kolegijos dėstytoja Lina Abraitienė pabrėžia – komunikacija jau seniai peržengė vien įgūdžio ribas ir yra kur kas daugiau nei tik žinutės perdavimas – ji veikia kaip esminis pokyčių katalizatorius tiek versle, tiek visuomenėje.

„Šiandien gebėjimas tikslingai ir strategiškai komunikuoti tampa galinga priemone kurti ir diegti inovacijas, įgalinti bendruomenes ir formuoti ateitį. Skaitmeninės medijos, viešieji ryšiai, krizių valdymas ir net vidaus komunikacija daro tiesioginę įtaką sprendimų priėmimui, reputacijai ir organizacijų atsparumui. Komunikacija veikia kaip pokyčių variklis – ji telkia bendruomenes, padeda įgyvendinti socialines inovacijas ir stiprina pasitikėjimą institucijomis“, – sako L. Abraitienė.

Ji pažymi, kad studijų metu daug dėmesio skiriama tarpkultūriniam komunikaciniam sąmoningumui – studentai ne tik mokosi anglų kalbą, bet ir gilinasi į kultūrinius skirtumus, viešojo diskurso ypatumus, visuomenės elgseną. Praktiniai projektai, simuliacijos, tarptautiniai mobilumo vizitai padeda suvokti, kaip prisitaikyti prie įvairių kultūrinių kontekstų.

Pasak L. Abraitienės, dėstančios Anglų kalbos ryšiams su visuomene studijų programos studentams, darbo rinkoje kalbos specialistų poreikis išlieka aktualus ir netgi didėja. Skaitmenizacijos, dirbtinio intelekto plėtros bei tarptautinio bendradarbiavimo kontekste kalbos žinios tampa ne tik privalumu, bet ir būtinybe – ypač tokiose srityse kaip vertimas, lokalizacija, turinio kūrimas, viešieji ryšiai, klientų aptarnavimas ar švietimas.

„Per artimiausius kelerius metus tikėtina, kad kalbos specialistų poreikis taps dar labiau diferencijuotas: ypač bus ieškomi profesionalai, gebantys derinti kalbinius įgūdžius su kitų sričių kompetencijomis. Taip pat vis labiau vertinami bus specialistai, gebantys naudotis dirbtinio intelekto įrankiais, kurti daugiakalbį turinį ir užtikrinti kalbinę bei kultūrinę įtrauktį įvairiuose sektoriuose“, – dalinasi L. Abraitienė.

Skirtingos auditorijos, skirtingi sprendimai: efektyvios komunikacijos svarba

Verslo anglų kalbos studijų programos absolventė, Kauno kolegijos Kalbų centro projektų vystymo koordinatorė Inga Borzenko sako, kad studijų metu įgyti įgūdžiai padėjo suprasti, kad efektyvi komunikacija reikalauja ne tik aiškumo, bet ir lankstumo.

„Tiek studijų, tiek praktikos metu išmokau struktūruotai reikšti mintis, laiku reaguoti į iškilusius nesusipratimus, ieškoti sprendimų bei pritaikyti komunikaciją skirtingoms auditorijoms. Tai sustiprino mano gebėjimą efektyviai komunikuoti, padarė teigiamą įtaką pasitikėjimu grįsto bendravimo kūrimui, išmokė argumentuotai pagrįsti savo poziciją ir skatinti atvirą dialogą“, – dalinasi I. Borzenko.

Ji atskleidžia, kad patirtys, kurių metu pritrūko efektyvios komunikacijos, padėjo suprasti, kokią įtaką tinkama komunikacija daro ne tik atskiroms situacijoms, bet ir visai organizacijai ar žmonių tarpusavio santykiams, o aiškus bendravimas gali padėti išvengti nesusipratimų, išspręsti konfliktus, pagerinti bendradarbiavimą ir netgi paveikti galutinį rezultatą.

„Studijas kolegijoje vertinu puikiai. Nors teko mokytis pandemijos laikotarpiu, tai nesutrukdė pasisemti žinių ir patirties. Kadangi studijos nėra tik teorinės, praktika labai padėjo suprasti studijuojamos profesijos subtilybes ir įgyti vertingus pagrindus, kuriuos vėliau panaudojau ne tik profesiniame, bet ir asmeniniame gyvenime“, – priduria I. Borzenko.

Kauno kolegija išsiskiria plačiu studijų programų spektru – Verslo, Medicinos, Informatikos, inžinerijos ir technologijų, Menų ir ugdymo, Alytaus fakultetuose ir Tauragės skyriuje realizuojama per 60 studijų programų – nuo informatikos, inžinerijos ir technologijų iki menų, socialinių mokslų ir medicinos.

Stojantieji šiemet gali rinktis ir naujas studijų programas – Žaliosios energetikos inžineriją, Verslo duomenų analitiką, Teisės ir duomenų apsaugą, Vaidybą, Sistemų administravimą.

Studijų programos yra sudarytos taip, kad besimokantieji per studijų laikotarpį įgytų tvirtas teorines žinias ir maksimaliai išlavintų praktinius įgūdžius. Praktinis rengimas sudaro mažiausiai trečdalį studijų programos apimties.

Baigusieji studijas Kauno kolegijoje įgyja profesinio bakalauro laipsnį. Profesinio bakalauro kvalifikacinį laipsnį žymintis diplomas sėkmingai baigusiems studijų programą gali būti išduodamas tik tos aukštosios mokyklos, kurios veiklą Studijų kokybės vertinimo centras įvertino teigiamai.

Daugiau informacijos apie studijas Kauno kolegijoje – čia.

Straipsnis publikuotas portale lrytas.lt