Rūdiškėse (Trakų raj.) gyvenanti, o net už 50 kilometrų nuo namų, Trakų Vokės vaistinėje, dirbanti Inesa Leščinskienė pagaliau gali pasidžiaugti sėdinti „savo rogėse“ – apie tokį darbą ji svajojo nuo senų laikų. Universitetinį išsilavinimą turinčiai Inesai kelią atrasti padėjo studijos Kauno kolegijos Medicinos fakultete, kuriame ji baigė Farmakotechniką.

Ar buvo labai sudėtinga patirties neturinčiai, ką tik studijas baigusiai farmacijos specialistei rasti darbą vaistinėje?
Vasario mėnesį praktiką atlikau Trakų Vokės vaistinėje – šioje vaistinėje ir pasilikau. Viena vertus, kolegijos tuo ir skiriasi nuo universitetų, kad būtent kolegijose besimokantis studentas gauna daug praktinių įgūdžių, nes būna įvairių krypčių praktika. Taigi, pradėjusi dirbti, „žalia“ tikrai nesijaučiau (juokiasi). Kita vertus, šioje vaistinėje kolektyvas buvo tiesiog nuostabus – jei kas neaišku, iškart padėdavo, patardavo, pamokydavo. Mūsų vaistinės vedėja Viltė Truncė – puiki vadovė, patyrusi farmacijos specialistė, dar praktikos metu leido man tiesiogiai „prisiliesti“ prie farmacinės veiklos, susipažinti su būsimu darbu…

Kuo jums šis darbas patrauklus?
Svarbiausias dalykas, kaip jau minėjau, kad galiu padėti žmonėms. Neįsivaizduojate, kaip gera viduje, kai išgirsti „didelį ačiū“, arba kai grįžta žmogus į vaistinę ir sako: „Jūs man labai padėjote…“ Arba kai atneša puokštę gėlių ir, jei aš tuo metu nedirbu, ją perduoda kolegėms ir paprašo man nuo jo padėkoti. Net nežinau, kas tą puokštę padovanojo – ją atnešė gėlininkė ir pasakė, kad ji – nuo dėkingo kliento…

Vaistinės lankytojai turbūt daugiausia nuolatiniai, vietiniai gyventojai, juos jau puikiai pažįstate?
Ne, vietinių ateina ne tiek ir daug. Mes su jais, be abejo, bendraujame kaip su savais, žinome jų ligas, poreikius, beveik visada nuspėjame, kokių vaistų atėjo nusipirkti. Tačiau mūsų vaistinė yra šalia kelio į Dzūkiją – Druskininkus, Varėną, todėl labai daug lankytojų yra „pravažiuojantys“.

Minėjote, kad vaistinėje praleidžiate daug laiko. Bet turbūt kai darbas patinka, ir nuovargis – saldesnis?
Iš tiesų, jeigu darbas patinka, jeigu jis yra mylimas, nieko keista, kad norisi dirbti kuo ilgiau…

O jei prisimintumėte klientų pretenzijas, nepasitenkinimą, ko šiais laikais turbūt pasitaiko itin dažnai?
Sveikieji į vaistinę retai užsuka, nebent nusipirkti kosmetikos… Na, o ligonį reikia užjausti. Stengiuosi žmogui rasti tinkamus žodžius, jį, sunkiai sergantį, paguosti. Pasitaiko, kai žmogus ateina į vaistinę, daug ko klausinėja, aiškinasi ir apsisuka atgal, nieko taip ir nenusipirkęs. Panašu, kad jam tiesiog reikėjo išsikalbėti, pabendrauti. Kitą kartą supranti, kad žmogui visai ne tokio vaisto reikia, kokio jis pageidauja, ir bandai tą paaiškinti. Išklauso ir, žiūrėk, nusišypsojęs padėkoja už vertingą patarimą…

Visą absolventės interviu skaitykite žurnale „Farmacija ir laikas“ (2017-12-30).