Sportas – neatsiejama sveikos gyvensenos dalis, tačiau higienos trūkumas sporto klubuose gali kelti pavojų lankytojų sveikatai. Kauno kolegijos mokslo tyrėjų komanda atliko eksperimentą, kurio metu analizavo mikrobinę taršą skirtinguose sporto klubuose.
Tyrėjai aiškinosi, kokios bakterijos ir grybeliai kaupiasi ant dažniausiai naudojamos sporto įrangos – mankštos kilimėlių, treniruoklių, svarelių – bei patalpų ore. Ar aptiktos bakterijos ir grybeliai pavojingi žmogaus sveikatai bei kaip sumažinti infekcijų riziką sporto klubuose dalinasi tyrėjos dr. Asta Aleksandravičienė ir Žaneta Maželienė.
Sporto klubai tyrėjų akimis: dažniausiai aptinkamos bakterijos ir jų pavojus
Mikrobiologės Ž. Maželienės ir Kauno kolegijos docentės, biologijos mokslų daktarės A. Aleksandravičienės vadovaujama tyrėjų komanda išsiaiškino, kad sporto klubų inventoriuje, ypač ant mankštos kilimėlių, dažniausiai randama Staphylococcus aureus bakterijų, rečiau aptinkama Escherichia coli ir nedidelis kiekis enterokokų. Sporto klubų patalpų ore taip pat buvo nustatyta S. aureus bakterijų ir pelėsiniai grybai, tačiau hemolizinių streptokokų nerasta.
„Gauti rezultatai atskleidė, kad mankštos kilimėliai dažniausiai yra užteršti S. aureus, tačiau Pseudomonas aeruginosa bakterijų apskritai nebuvo nustatyta. Tai kiek netikėta, nes šios bakterijos paprastai aptinkamos drėgnose ir prakaituotose vietose, kur sąlygos jų dauginimuisi yra palankios“, – paaiškina doc. dr. A. Aleksandravičienė.
Tyrėja atskleidžia, kad šie mikroorganizmai gali sukelti įvairias infekcijas, ypač jei žmogus turi odos pažeidimų ar silpnesnę imuninę sistemą. Užsikrėtimo rizika didėja, kai sporto inventorius tinkamai nedezinfekuojamas arba kai nesilaikoma higienos normų.
„Escherichia coli ir enterokokai yra aplinkos fekalinės kilmės užterštumo indikatoriai. Tai žarnyno bakterijos, gyvenančios žmonių ir gyvūnų virškinamajame trakte. Jų buvimas aplinkoje, ypač ant paviršių, yra laikomas užterštumo indikatoriumi. Jei ant sporto įrangos paviršių randama šių bakterijų, gali reikšti fekalinę taršą, pavyzdžiui, neplautų rankų po tualeto, arba, kad paviršiai buvo netinkamai valomi bei dezinfekuoti“, – sako mikrobiologė Ž. Maželienė, kartu su komanda analizavusi mikrobinę taršą trijuose skirtinguose sporto klubuose.
Šie indikatoriai, pasak jos, taip pat rodo, kad gali būti ir kitų mikroorganizmų (virusų, grybelių), kurie nėra tiesiogiai tiriami, bet gali būti perduodami per bendrus paviršius bei gali sukelti šlapimo takų infekcijas, odos uždegimus, bėrimus, žarnyno infekcijas, viduriavimą. Dažniausiai šios bakterijos aptinkamos drėgnose aplinkose, tokiose kaip dušai ar sporto salės grindys.
„Staphylococcus aureus dažniausiai sukelia pūlines odos infekcijas, poodinio audinio uždegimus, žaizdų infekcijas ar net sepsį, jei bakterijos patenka į kraują. Ypač pavojinga, jei oda yra pažeista ar sudirginta. Tuo tarpu grybai (pelėsiai ir mielės) gali sukelti kvėpavimo takų infekcijas, alergijas ar odos problemas, ypač žmonėms su silpnesne imunine sistema. Grybelinės infekcijos dažniausiai susijusios su prastai vėdinamomis patalpomis ir drėgme“, – galimas pasekmes vardija tyrėjos.
Ji priduria, kad šios bakterijos ir grybai gali būti aptinkami ne tik sporto klubuose, bet ir kitose drėgnose bei dažnai naudojamose viešosiose vietose, tokiose kaip baseinai, saunos, bendrosios dušo patalpos ar sporto salės.
Infekcijų riziką sumažinti padės keli paprasti žingsniai
Kauno kolegijos tyrėjos sako, jog norint sumažinti infekcijų riziką sporto klubuose, rekomenduojama imtis kelių svarbių atsargumo priemonių.
„Visų pirma, jei tik yra galimybė, treniruotėms patartina naudoti asmeninius kilimėlius, kad būtų išvengta tiesioginio kontakto su potencialiai užterštais paviršiais. Prieš ir po naudojimo būtina dezinfekuoti treniruoklius, svarelius bei mankštos kilimėlius, siekiant sumažinti mikroorganizmų plitimo riziką“, – pataria tyrėjos.
Ji taip pat pabrėžia, kad labai svarbu dažnai plauti rankas ir nenaudoti kitų žmonių rankšluosčių ar sporto įrangos, kad būtų išvengta užsikrėtimo kontakto būdu.
„Sportuojant reikėtų vengti liesti veidą rankomis, nes taip bakterijos gali lengvai patekti į organizmą per gleivines. Po treniruotės rekomenduojama kuo greičiau persirengti švariais drabužiais ir nusiprausti duše, kad pašalintumėte prakaito bei bakterijų likučius nuo odos“, – dalinasi doc. dr. A. Aleksandravičienė.
Docentė akcentuoja, kad sporto klubai išsiskiria didesne mikrobine tarša dėl intensyvaus fizinio aktyvumo, prakaito ir dažno tiesioginio kontakto su įranga. Tuo tarpu kitose viešose vietose, pavyzdžiui, parduotuvėse ar poliklinikose, dažniau aptinkami kvėpavimo takų infekcijų sukėlėjai.
„Sporto klubuose rizika kyla dėl kontakto su užterštais paviršiais, o tai didina infekcijos tikimybę, ypač kai higienos normų nėra griežtai laikomasi. Šis tyrimas atskleidė, kad net sporto klubai, kurie laikosi higienos normų, gali turėti užterštumo riziką“, – pažymi Ž. Maželienė.
Ji atkreipia dėmesį, kad didelis lankytojų skaičius, intensyvus prakaitavimas ir kontaktas su įranga sudaro palankias sąlygas mikroorganizmams plisti.
„Kiekvienas sportuojantis žmogus gali prisidėti prie savo sveikatos apsaugos, laikydamasis pagrindinių higienos principų, todėl svarbu laikytis asmeninės higienos ir rinktis atsakingai prižiūrimas sporto erdves“, – pataria doc. dr. A. Aleksandravičienė.
Straipsnis publikuotas portale delfi.lt
