Šiandien, kai maisto produktų pasirinkimas milžiniškas, gali tapti vis sunkiau atskirti, kurie iš jų išties naudingi sveikatai, o kuriuos verčiau palikti parduotuvių lentynose. Nors ant maisto pakuočių pateikta informacija turėtų palengvinti šį sprendimą, įvairūs ženklinimai, vartotojui sunkiai suprantami ingredientų pavadinimai gali sukelti dar daugiau klausimų.

Kauno kolegijos lektorė, Lietuvos standartizacijos departamento Mėsos ir mėsos produktų technikos komiteto narė, receptų knygų bendraautorė Irina Koscelkovskienė sako, kad norint priimti sveikesnius sprendimus, būtina ne tik skaityti etiketes, bet ir mokėti jas teisingai interpretuoti bei dalinasi patarimais, kaip iššifruoti produktų ženklinimą ir išsirinkti išties vertingus maisto produktus.

Detalės, į kurias svarbu atkreipti dėmesį

I. Koscelkovskienė sako pastebinti, kad dažniausiai vartotojai atkreipia dėmesį į produkto pavadinimą, informaciją apie riebumą, produkto svorį ir galiojimo terminą. Tačiau norint priimti sveikesnį pasirinkimą pirmiausia, pasak jos, reikėtų atkreipti dėmesį į produkto sudėtį ir maistingumo deklaraciją.

„Produkto galiojimo terminas gali būti žymimas „tinka vartoti iki…“ ir „geriausias iki…“. Produktai, kurie yra priskiriami greitai gendančių produktų grupei ir gali būti pavojingi vartoti mikrobiologiniu atžvilgiu, turi „tinka vartoti iki…“ terminą. Jam praėjus laikoma, kad produktas yra nesaugus vartoti. Tuo tarpu užrašas „geriausias iki…“ nurodo, kad produktas yra saugus ir kokybiškas iki nurodytos datos. Jai praėjus, produktas gali būti saugus vartoti, tačiau praradęs kokybę, pavyzdžiui, išblunka spalva, dingsta traškėjimas“, – atskleidžia I. Koscelkovskienė.

Specialistė primena, kad maisto produkto sudėtis parodo, kokios žaliavos ir kokiais kiekiais yra naudojamos gaminant maisto produktą – sudėties priekyje esančios žaliavos produkte bus daugiausia, o esančios gale – mažiausia. Vis dėlto, I. Koscelkovskienė skatina vartotojus būti atidžiais, mat neretai įvairių  priedų galima rasti ir tuose produktuose, kur jų nesitikima.

„Tarkime, jei perkate juoduosius pipirus, ten bus juodieji pipirai, bet jei perkate mišinį, dažnai be prieskoninių žolelių į sudėtį įeina druska, kartais – cukrus, o kai kada – ir sintetiniai priedai, pavyzdžiui, lipnumą reguliuojančios medžiagos. Panaši situacija yra su džiovintais vaisiais, kur be papildomo cukraus galima rasti ir įvairių konservantų, antioksidantų, kurie prailgina vaisių galiojimo trukmę“, – dalinasi I. Koscelkovskienė.

Kalorijos, baltymai, cukrus ir alergenai: ką būtina žinoti apie maisto sudėtį

Renkantis maisto produktus ne mažiau svarbu atkreipti dėmesį į maistingumo deklaraciją, kuri yra pateikiama 100 g/ml produkte ir nurodo energinę vertę, riebalų, sočiųjų riebalų rūgščių, angliavandenių, cukrų, baltymų ir druskos kiekius.

„Energinė vertė parodo produkto kaloringumą. Pavyzdžiui, jei vieno majonezo energetinė vertė yra 585 Kcal, o kito – 289 Kcal galime matyti, kad iš pirmojo produkto gausime daugiau kalorijų nei suvalgius tokį pat kiekį antrojo produkto. Tarkime, pirmasis majonezas turi 63 g riebalų, iš kurių sočiosios riebalų rūgštys sudaro 4 g, 5 g angliavandenių, iš kurių cukrų – 4 g, 0,2 g baltymų ir 1,3 g druskos, o antrasis majonezas turi 27 g riebalų, iš kurių sočiosios riebalų rūgštys sudaro 2,2 g, 9,1 angliavandenių, iš kurių cukrų – 5,5 g, 0,5 g baltymų ir 1,4 g druskos.

Matome, kad pirmas produktas pirmauja pagal riebalų ir sočiųjų riebalų rūgščių kiekį, kurių, beje, per dieną rekomenduojama suvartoti ne daugiau nei 10 proc. visų dienos kilokalorijų. Tuo tarpu antrasis produktas turi daugiau angliavandenių (įvairūs tirštikliai), cukrų ir druskos“, – pavyzdžiu dalinasi I. Koscelkovskienė.

Ji pažymi, kad analizuojant maisto produktų sudėtį svarbu atkreipti dėmesį ir į skaidulinių medžiagų kiekį, kurios yra nurodytos prie angliavandenių, kadangi skaidulos reikalingos žarnyno peristaltikai, sotumui ir kitoms funkcijoms.

„Ne mažiau svarbus ir baltymų kiekis produkte. Pavyzdžiui, paprasto ir graikiško jogurto skirtumas – baltymų kiekis. Graikiškas jogurtas paprastai jų turi daugiau, todėl jei jums aktualu į savo racioną įtraukti daugiau baltymų, atkreipkite į tai dėmesį“, – pataria specialistė.

I. Koscelkovskienė perspėja, kad vartotojai, turintys alergijų, turėtų būti itin atidūs rinkdamiesi maisto produktus ir primena, kad visi, Europos Sąjungoje patvirtinti alergenai, jei jų yra maisto produkte, sudėtyje privalo būti paryškinti – parašyti paryškintu šriftu, didžiosiomis raidėmis arba pasviruoju paryškintu šriftu.

„Nors vartotojui užrašas „galimi riešutų pėdsakai“, pavyzdžiui, perkant dešreles gali kelti šypseną, ši informacija išties svarbi tiems, kurie turi alergiją. Tokiu būdu gamintojas informuoja alergijas turinčius žmones, kad produktas gali turėti, šiuo atveju, riešutų pėdsakų, patekusių su naudojamomis žaliavomis, iš lygiagrečiai vykdomos gamybos ar kt.“, – dalinasi Lietuvos standartizacijos departamento Mėsos ir mėsos produktų technikos komiteto narė.

E – ne visada priešas

Kauno kolegijos lektorė pataria vartotojams rinktis produktus su kuo trumpesniu sudėties sąrašu ir kuo mažesniu kiekiu įvairių priedų, o ypač vengti, pasak jos, reikėtų sintetinių priedų, didelio kiekio cukrų, druskos ir krakmolo. Visgi, specialistė atkreipia dėmesį, kad ir čia reikėtų išlikti budriems, mat ne visi, vartotojų dažnai vengiami E raide žymimi priedai, išties yra sintetiniai.

„Visi Europos Sąjungoje leidžiami maisto produktų priedai – tiek natūralūs, tiek sintetiniai – yra žymimi E ir 3–4 skaitmeninis šalia. Tarkime, citrinos rūgštis žymima E 330, riboflavimas (vitaminas B2) E 101, askorbo rūgštis E 300 ir kt. Kai kurie gamintojai, reaguodami į tai, kad vartotojai vengia produktų, kuriuose yra E raide pažymėtų priedų, renkasi rašyti priedo pavadinimą žodžiais. Pavyzdžiui, vietoje skonio stipriklio E 621 parašyti mononatrio glutamatas arba saldiklio E 955 – sukralozė. Pripažinkime, kad ne visada atidžiai skaitome sudėtį – kartais pažiūrime, kad nebūtų E, tačiau neatkreipiame dėmesio, kad tie patys E yra pateikti, tik ne raidės ir skaičių kombinacija, o žodžiais“, – kaip nepasiduoti gamintojų gudrybėms pataria I. Koscelkovskienė.

Pasak jos, vartotojai taip pat yra pastabesni tiems priedams, apie kuriuos dažniau girdi žiniasklaidoje. Vienas jų – natrio nitritas (E 250), kuris mažais kiekiais yra naudojamas mėsos ir kitų gaminių gamyboje. Mėsos gaminiams jis leidžia palaikyti vartotojui patrauklią rožinę spalvą, prailgina produkto galiojimo laiką ir, svarbiausia, apsaugo nuo Butulinum bakterijų, jei tokių pasitaikytų.

„Gamyboje naudojami nedideli kiekiai ir liekamojo kiekio produktuose nebūna. Tačiau šį priedą draudžiama naudoti dešrelėse skirtose kepimui ant ugnies (grill tipo dešrelės), nes tada jis taptų pavojingas žmogui. Ir tokių pavyzdžių galime rasti daug“, – vengti skubotų išvadų ir pasidomėti skatina I. Koscelkovskienė.

Ji pabrėžia, kad maisto priedų yra gausu, tačiau vartojant leidžiamose ribose, jie yra sąlyginai nepavojingi. Vis dėlto, besirūpinantiems savo sveikata I. Koscelkovskienė pataria rinktis produktus su minimaliu priedų kiekiu, natūralių spalvų ir kvapų, kuriuose nebūtų stipraus, ryškiai jaučiamo sintetinio kvapo ar dažų, dažančių visą burną ir pirštus.

„Stebėkite cukraus, druskos, krakmolo, sočiųjų riebalų rūgščių ir transriebalų kiekį produktuose. Vartokite produktus su didesniu skaidulinių medžiagų kiekų, o svarbiausia – domėkitės ką reiškia tai, kas parašyta ant pakuotės“, – pataria I. Koscelkovskienė.

Ką privalu žinoti apie papildomus ženklinimus

Ant maisto produktų pakuočių, be sudėties, galima rasti ir kitų ženklinimų. Vienas jų – „Nutri-Score“ etiketė. I. Koscelkovskienė paaiškina, kad tai – penkių spalvų maistingumo etiketė ir maistinių medžiagų vertinimo sistema. Pastarąją sistemą sudaro penkios raidės – A, B, C, D, E – ir penkios spalvos – nuo tamsiai žalios iki raudonos.

„Atsižvelgiant į sveikatai palankių (daržovių, vaisių, skaidulų, baltymų) ir sveikatai nepalankių (cukraus, druskos, sočiųjų riebalų rūgščių) sudedamųjų dalių kiekį maisto produkte, apskaičiuojama produkto maistinė vertė. Pagal gautą balą maisto produktui suteikiamas raidinis ir spalvinis žymėjimas. Tamsiai žalios spalvos fone išryškinta raidė A rodo didelę maistinę vertę, taigi tai – organizmui palankesnis produktas, o raudona E įspėja apie mažesnį maistingumą“, – sako specialistė.

Tačiau ji perspėja, kad ši sistema tinka tik tos pačios grupės produktų palyginimui. Pavyzdžiui, sausi pusryčiai su didesniu cukraus ir skaidulinių medžiagų kiekiu gali būti įvertinti geriau nei daugiau baltymų turintis sūris ar kitas pieno produktas. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, kad „Nutri-Score“ neįvertina maisto perdirbimo laipsnio, jame esančių vitaminų ir mineralų, ekologiškų auginimo sąlygų.

„Taip pat yra naudojamas ženklinimo simbolis „Rakto skylutė“. Jis padeda vartotojams lengviau išsirinkti maisto produktus tarp kitų tos pačios grupės maisto produktų. Tai įprasti produktai, tačiau juose yra mažiau cukraus, druskos, sočiųjų riebalų, transriebalų arba nėra maisto saldiklių, o grūdų turinčiuose gaminiuose išsaugota daugiau maistinių skaidulų. Tarkime, pilno grūdo duona gali būti pažymėta „Rakto skylute“ ir iš kitų gamintojų išsiskirs didesniu skaidulinių medžiagų kiekiu ir galbūt mažesniu riebalų kiekiu“, – dalinasi I. Koscelkovskienė.

Ji priduria, kad taikant bet kokias  vizualias ženklinimo sistemas rekomenduojama žiūrėti maistingumo deklaraciją ir produkto sudėtį: „Tai padės geriau suprasti, ką iš tiesų perkate ir kokie kiekiai vertingų komponentų yra produkte.“

Straipsnis publikuotas lrt.lt