Kol vieni studentai tik nedrąsiai pasvajoja apie galimybę keletą mėnesių praleisti studijuojant ar atliekant praktiką užsienyje, kiti stengiasi išnaudoti visas progas ir dalį studijų praleisti svečiose šalyse.
Nors teko įveikti turimas baimes, Roma Šileikaitė pasirinko antrąjį variantą. Mergina dalyvavo „Erasmus+“ ir „Internship Indonesia“ mainų programose, kurios atvėrė galimybes studijuoti Čekijoje, o praktikas atlikti Samos saloje, Graikijoje bei egzotiškojoje Indonezijoje.
Į Indoneziją atvedė iššūkių troškimas
R. Šileikaitė prisimena, kad išvykti svetur ją paskatino siekis išsiugdyti pasitikėjimą savimi ir noras įsitikinti, jog apsisprendimas palikti komforto zoną yra raktas į asmeninį tobulėjimą.
„Į pirmąją kelionę studijoms Čekijoje vykau su grupės draugu, todėl visada buvo su kuo bendrauti lietuvių kalba, o iškilus sunkumams visada turėjau žmogų, kuris galėjo padėti. Baiginėjantis semestrui suvokiau, jog to nepakanka, norėjau padaryti ką nors neįprasto ir norėjau tai įgyvendinti viena, kad išbandyčiau savo galimybių ribas. Taip pradėjau domėtis mainų programomis už Europos ribų.
Indonezija atrodė kaip svajonių šalis, bet netikėjau, kad įmonė praktikai pasirinks mane. Vis dėlto sulaukiau teigiamo atsakymo ir ilgai negalvojusi nusipirkau bilietus – nenorėjau, kad mano dvejonės ar aplinkinių nuomonė sulaikytų nuo šios kelionės“, – prisiminimais dalijasi Kauno kolegijoje studijavusi R. Šileikaitė ir tikina, kad kelionės paliko begalę įspūdžių, leido praplėsti akiratį ir atsisakyti išankstinių nuostatų.
„Jei reikėtų išskirti keletą dalykų, manau, kad didžiausią įspūdį paliko žmonių pasaulio suvokimo įvairovė. Kuo daugiau šalių tenka aplankyti, tuo daugiau skirtingų kultūrų bei religijų galima pažinti. Tai padeda ugdyti toleranciją, į viską žvelgti plačiau, praplėsti akiratį ir nuomonę apie tam tikrus dalykus susidaryti pačiai, atsisakant turėtų išankstinių nuostatų.“
Svarbiausia – nepasiduoti baimėms ir dvejonėms
R. Šileikaitė prisipažįsta, kad apie baimes studijuoti ar atlikti praktiką užsienyje ne tik girdėjo iš aplinkinių, bet ir pati su jomis susidūrė, tačiau svarbiausia, anot pašnekovės, joms nepasiduoti.
„Buvau ganėtinai nedrąsi, vengdavau reikšti savo nuomonę, nors ir turėdavau ką pasakyti tam tikrais klausimais. Ne kartą įsitikinau, kad man baimes įveikti geriausiai padeda darymas to, ko bijau. Po keleto bandymų viskas tampa nebe taip baisu, atsiranda noras padaryti vis daugiau dalykų, kurie anksčiau atrodė kaip iššūkiai“, – pasakoja savo baimes išvykti įveikusi mergina ir išskiria keletą priežasčių, dėl kurių studentai dažniausiai atsisako dalyvauti tarptautinėse mainų programose.
„Viena pagrindinių priežasčių, mano nuomone, yra baimė išvykti vienam. Galiu patikinti, kad tai nėra taip blogai, kaip gali pasirodyti iš pradžių. Priešingai, keliavimas vienam leidžia greičiau susipažinti su naujais žmonėmis. Kita priežastis, su kuria teko susidurti ir man – neužtikrintumas dėl savo anglų kalbos. Nors šia kalba sklandžiai rašiau ir skaičiau, dažnai jaučiau baimę kalbėti, nes maniau, kad galbūt manęs nesupras, jei neteisingai suformuluosiu sakinį. Dar kita dalis studentų atsisako dalyvauti mainų programose, nes baiminasi ilgesniam laikui išsiskirti su savo antra puse, kadangi tai gali tapti nemenku išbandymu santykiams“, – priežastis vardija R. Šileikaitė ir ragina pamąstyti, ar pasidavus baimėms vėliau neteks graužtis dėl neišnaudotų galimybių.
„Pagalvokite, ar po keleto metų neteks nostalgiškai mąstyti apie studijų metus ir galvoti kas būtų, jei būtumėte pasinaudoję šia nuostabia galimybe. Neleiskite, kad baimės sustabdytu jus nuo naujų dalykų išbandymo. Taip pat patarčiau aklai nepasikliauti kitų studentų patirtimi, nes viskas priklauso nuo jūsų pačių“, – drąsina mergina.
Daugiau skaitykite naujienų portale 15min.lt
