Nuo antikos laikų vynas laikomas reikšminga kultūros dalimi, į kurią šiandien žvelgiama pro mokslo, verslo ir praktikų prizmę. Šių metų spalio 4 dieną Kauno kolegijos Technologijų fakultetas ir Lietuvos vyndarių asociacija pakvietė mokslo ir verslo atstovus bendrai diskusijai – pirmą kartą Lietuvoje suorganizuotas Lietuvos vyndarių forumas, į kurį susirinko virš 100 dalyvių. Mokslininkai, ekspertai, gamintojai ir valstybinių institucijų atstovai diskutavo vyndarystės aktualijų ir perspektyvų klausimais, analizavo, ar Lietuvoje auga vyno gamybai tinkamos vynuogės, kokį vyną mėgsta lietuviai ir kiek yra efektyvus alkoholio reklamos draudimas.

Vynas, kuriam lietuviai teikia pirmenybę

Pasak „Vyno žurnalo“ redaktoriaus, Lietuvos someljė mokyklos lektoriaus ir LSA Lietuviško vyno čempionato teisėjo dr. Arūno Starkaus, čempionatuose vynas vertinamas pagal keturis pagrindinius kriterijus: išvaizdą, aromatą, skonį ir bendrą įspūdį. Vynas ragaujamas aklai –  nežinant nei žaliavos, nei cukraus ar alkoholio kiekio. Degustuojant gerą vyną, kiekvienas jo sudėties komponentas vyno žinovui yra lengvai atpažįstamas. „Pastebima tendencija, kad didžioji dalis lietuvių galvoja panašiai – saldumas, pakankamas alkoholio kiekis, minkšti taninai ir vaisiškumas – vertybės, kurios dominuoja rinkoje paskutinius porą metų. Žmonės, kurie per daug nesidomi, renkasi tai, kas skanu.“

Ekspertas išskiria, kad pagrindinis jo darbo tikslas – puoselėti tikras vertybes – ieškoti harmonijos, skonio ilgio, balanso, išraiškingumo, elegancijos. „Šias estetines kategorijas galima pritaikyti ne tik vynui, jos tinka ir kitiems produktams. Lietuvos someljė asociacija labiausiai linkusi palaikyti vynuogių ir išraiškingų vietinių uogų, vaisių vyno, bei ir midaus gamybą. Vynas, kurio sudėtis nežinoma arba dominuoja vanduo su pienių žiedais neturi daug perspektyvų“, – atskleidė vyno žinovas.

Sudėtingi vynuogių auginimo ypatumai Lietuvoje

Vyno gamyba – sudėtingas procesas, kuris prasideda dar vynuogyne. Lietuvos vynuogininkų asociacijos valdybos narys Ramūnas Pilvelis pabrėžė, kad vyno skonis labiausiai priklauso nuo vynuogių veislės. „Gyvename šiaurinėje šalyje, kurioje vynuogės savaime neauga, tad buvo išvestos veislės, kurios gali adaptuotis prie klimato. Šiuo metu mūsų asociacijos tikslas yra ieškoti tos vynuogių veislės, kuri vyno taurėje atsiskleistų nuostabiausiais aromatais.“

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos docentė dr. Asta Ramaškevičienė priduria, kad vynuogių veislių adaptavimas Lietuvoje – sudėtingas procesas dėl lietuviško pavasario ir žiemos oro sąlygų, tačiau teisingai jas auginant galima išgauti puikiai vynui tinkančias veisles. „Pagrindiniai vynuogių komponentai – vanduo, cukrus, rūgštys ir įvairūs junginiai, leidžia gaminti vyną, kuriam nereikia papildomų ingredientų. Ne veltui girdime pavadinimą „Vyno medis“, kuris reiškia, kad visas medžiagų santykis idealiai tinka natūraliam fermentacijos procesui atlikti“, –specialistų įdirbio svarbą pabrėžė A. Ramaškevičienė.

Alkoholio kontrolės įstatymo efektyvumas didinant žmonių sąmoningumą

Apie valstybės politiką vyno gamintojų ir pardavėjų atžvilgiu pasakodamas dr. A. Starkus išskyrė, kad Lietuvoje įvesti alkoholio prekybos ir reklamos suvaržymai ignoruoja pagrindinį problemos sprendimo būdą – edukaciją ir sąmoningumo kėlimą. „Retas žino, kas yra standartinis alkoholio vienetas. Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų šalių, šis vienetas yra 10 gramų gryno (100 %) alkoholio. Kuomet tai suprantame, galime pasakyti, kas yra saikingas vartojimas, o kas – ne. Didesnis žmonių informavimas ir švietimas šia tema ugdytų kritinį mąstymą. Tik kritiškai mąstantis žmogus gali keisti ir valdyti savo įpročius“, – paaiškino ekspertas.

Pirmą kartą Lietuvoje įvykusio forumo dalyviai ne tik įsitraukė į diskusijas, bet ir skatino organizatorius toliau įgyvendinti forumo misiją. „Naudojamų technologijų galimybės vyndariams leidžia būti laisvesniems ir kūrybiškesniems, tačiau netikėčiausi sprendimai ir rezultatai gimsta dalijantis idėjomis tarpusavyje“, – forumo svarbą vyndariams ir vyno kultūros mėgėjams pažymi Kauno kolegijos dėstytoja ir renginio iniciatorė dr. A. Šimonėlienė.

Kauno kolegija ir Vyndarių asociacija bendradarbiauja nuo 2014 m. Kasmet organizuojami įvairūs seminarai ir mokymai. Šiais metais pradėti rengti vienos dienos kursai mėgėjams „Vyno, vaisių – uogų vyno ir midaus gamybos pagrindai“.

Apie mus rašo: VMGonline.lt, vynozurnalas.lt