Kas ketvirta nauja kompanija Europos Sąjungoje yra grįsta socialinio verslo koncepcija, tačiau Lietuvoje apie šį verslo modelį iki šiol kalbama miglotai. Socialinio verslo įmonių skaičius šalyje dar neperkopė šimto, o pati koncepcija neretai painiojama su socialine atsakomybe. Šiemet Tarptautinei verslo dienai paminėti skirtos savaitės Verslo fakultete tema – „Socialinis verslas: ar galima uždirbti?“.

Socialinis verslas – tai visuomeninę misiją vykdančios organizacijos, kurios taiko verslo strategijas siekdamos apibrėžto socialinio ar aplinkosaugos tikslo. Šis apibrėžimas apima tiek pelno nesiekiančias organizacijas, taikančias verslo modelius, tiek pelno siekiančias įmones, kurių pagrindinis tikslas – visuomeninė nauda. Šiandien socialinis verslas Europoje įgauna vis didesnį pagreitį.

Renginio organizatorė, Kauno kolegijos Verslo fakulteto Verslo katedros vedėja dr. Raminta Andrėja Ligeikienė, pastebi informacijos apie socialinio verslo koncepciją Lietuvoje spragą: „Neretai viską, kas prasideda žodžiu „socialinis“, siejame su nemokamu darbu, nepelninga veikla, labdara. Tai vis dar yra tokia tema, apie kurią studentai ir bendruomenė neturi pakankamai žinių. Dėl šios priežasties pasirinkome mišrų ir įvairiapusį renginio formatą.“

Tradicija tapęs renginys „Verslo dienos 2018“ šiemet bus pradėtas vieša diskusija, kurios metu klausytojai sužinos apie socialinį verslą iš tuo kvėpuojančių žmonių lūpų. Diskusijoje dalyvausiantys ir pranešimus skaitysiantys svečiai – socialinio verslo profesionalai: socialinis antrepreneris Artiomas Šabajevas, VšĮ „Orūs namai“ vadovė Marija Bunkaitė bei buvusi socialinio verslo „Inovatorių slėnis“ vadovė, socialinio verslo akceleratoriaus „Socifaction“ konsultantė ir mentorė, socialinio verslo „TexTale“ viena iš įkūrėjų  – Urtė Žukauskaitė.

U. Žukauskaitė neslepia, kad identifikavę socialines problemas vis dar nežinome, ko griebtis ir kaip galime keisti esamą situaciją. Anot jos, socialinio verslo pamatas – visuomeninė nauda: „Kasdien girdime apie esamas problemas: didėjančią socialinę atskirtį, socialinių paslaugų trūkumą ar jų neprieinamumą, švaistomus resursus ir panašiai. Socialinis verslas yra vienas iš būdų, kaip pasitelkus verslo mechanizmą ir išsikėlus socialinės problemos sprendimo misiją, galima keisti nusistovėjusią tvarką ir visuomenėje diegti inovacijas“, – apie socialinio verslo poreikį Lietuvoje kalba specialistė.

Iš karto po viešos diskusijos – socialinio verslo idėjų laboratorijos pristatymas: susidomėjai socialinio verslo koncepcija? Sieki išgirstas žinias išgryninti praktikoje? Idėjų laboratorijoje komandos (po 4–6 žmones) generuos socialinio verslo idėjas Kauno miestui! Lapkričio 13-ąją vyks idėjų generavimo sesija, o komandas konsultuos socialinio verslo specialistai. Norintieji dalyvauti socialinio verslo idėjų generavimo laboratorijoje, kviečiami užregistruoti savo komandą.

Lapkričio 12–14 dienomis vyksiančiose Verslo dienose „Socialinis verslas: ar galima uždirbti?“ nuobodu nebus. Jūsų dėmesiui – renginio programa^*:

^*Programa gali keistis

**Būtina išankstinė registracija: https://goo.gl/forms/Cxw0ion7MP7fKHAg2.