Kovo 29 d. startavo savaitę truksianti Kauno kolegijos tarptautinė savaitė, kurios tema šiais metais – „Collaboration for Future: from Technology to Person“. Pirmąją renginio dieną ypatingas dėmesys buvo skiriamas lyderystės, bendradarbiavimo, technologijų ir dirbtinio intelekto temoms, o pranešimų sesiją užbaigė Verslo fakulteto Turizmo ir viešbučių vadybos studentų paruoštas virtualus turas po Kauną ir dalyvius įtraukusi viktorina apie jį.
Kauno kolegijos direktorius Paulius Baltrušaitis renginio metu atkreipė dėmesį į tarptautiškumo svarbą, tarptautinės savaitės atveriamas galimybes kartu su socialiniais partneriais iš viso pasaulio vykdyti bendras veiklas, įgyvendinti tarptautinius projektus bei mainus. Tuo tarpu Tarptautinių ryšių skyriaus vadovė Jolanta Valiaugienė džiaugėsi, kad nors šių metų tarptautinė savaitė vyksta virtualiai, renginys sulaukė didelio susidomėjimo – į jį užsiregistravo beveik 200 dalyvių iš 25 pasaulio šalių.
Kokios asmeninės savybės bus svarbios ateityje
Pranešimą „Importance of Internationalizing and Collaboration“ skaičiusi Tamperės taikomųjų mokslų universiteto atstovė Noora Kahra atkreipė dėmesį į „minkštųjų“ įgūdžių svarbą. „Minkštieji“ įgūdžiai, tokie kaip atjauta, kūrybiškumas ir komandinis darbas vis dar yra dažnai nepastebimi. Tai yra įgūdžiai, kuriems turime pradėti skirti daug daugiau dėmesio“, – pranešimo metu pastebėjo N. Kahra ir pridūrė, kad šių įgūdžių ugdymas – ir aukštųjų mokyklų atsakomybė.
„Tvirtai tikiu, kad darbuotojų ir dėstytojų dalyvavimas šiose veiklose daugeliu atžvilgių naudingas ir aukštųjų mokyklų studentams. Tarptautiškumas – tai ne tik mainai, tai daug platesnės galimybės, tačiau būtinas visų įsitraukimas“, – pastebėjo N. Kahra ir skatino visus įsitraukti į tarptautines veiklas ne tik dėl asmeninių įgūdžių tobulinimo, bet ir dėl pavyzdžio, kuris gali užkrėsti kitus.
„Future Leadership“ inovacijų laboratorijos įkūrėja ir „Alter State“ bendraįkūrėja Justina Klyvienė renginio metu dalyvavo diskusijoje „Innovation Leadership“, kurioje dalijosi įžvalgomis apie inovacijų lyderystę.
„Inovacijų lyderystę, mano nuomone, galima suskirstyti į tris lygmenis. Pirmasis – asmeninis lygmuo. Tai yra tai, ką tiksliai turi daryti pats žmogus. Antrasis lygmuo yra susijęs su komandas – t. y. ką turi daryti komanda, jei nori būti inovatyvi. Trečiasis lygmuo – organizacijos ir tai, ką reikia daryti organizacijoms, kad jos būtų inovatyvios“, – kalbėjo J. Klyvienė.
„Kalbant apie asmeninį lygmenį, žmogus turėtų turėti 360 laipsnių matymą. Pastebėta, kad tie, kurių interesų ratas yra platus ir neapsiriboja tik viena ar keliomis sritimis, yra šiek tiek sėkmingesni, geriau pastebi kas keičiasi pasaulyje ir tai gali pritaikyti savo komandoje ar organizacijoje“, – pasakojo diskusijos viešnia J. Klyvienė ir pridūrė, kad inovacijų lyderystei taip pat labai svarbios savybės yra empatija bei kūrybiškumas.
Kaip technologijos keičia mūsų gyvenimą
Šiuo metu „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) informacinių technologijų centrui „LTG Digital“ vadovaujantis Elijus Čivilis tarptautinės savaitės metu skaitė pranešimą „Technologies Today. What Happens Next?“, kurio metu pasakojo apie technologinius reiškinius, paaiškino skaitmeninės transformacijos sampratą ir technologijų vaidmenį. E. Čivilis pranešimo metu atkreipė dėmesį, kad nors technologijos gali atrodyti nesuprantamos ir netgi nesusijusios su žmonėmis, iš tiesų yra priešingai – tai mokslinės žinios, pritaikytos kasdieniame gyvenime.
„Anksčiau turėjome daugybę institucijų, kurios nebuvo susijusios tarpusavyje, buvo nevienodai pažengusios IT srityje ir orientuotos į individualios vertės kūrimą. Šiandien mes turime tarpusavyje susijusias skaitmenines platformas, kurios apjungia įvairias paslaugas. Dėl to ir jūs turėtumėte galvoti, kaip nuolat palaikyti ryšį su savo tiekėjais, kaip užsiimti verslu, kadangi šiandien sunku atskirti, kas yra klientas, o kas – pardavėjas, nes viskas glaudžiai susiję“, – kalbėjo E. Čivilis.
„AI Adoption: Still Too Early or Already Too Late“ pranešimą skaitęs Vytauto Didžiojo universiteto Informatikos fakulteto dekanas prof. Tomas Krilavičius nagrinėjo dirbtinio intelekto temą, jo taikymo galimybes, naudą ir rizikas.
„Siauras dirbtinis intelektas šiuo metu yra labai paplitęs ir naudojamas įvairiose srityse. Taigi, pagrindinis klausimas turėtų būti ne apie dirbtinio intelekto pritaikymą – tai jau daroma. Tačiau žvelgiant iš kitos perspektyvos, vis dar yra daug sričių, kuriose jis vis dar nėra pritaikytas – tai sritys, kurios reikalauja daugiau kūrybiškumo. Manau, kad tikrai ne per anksti taikyti dirbtinį intelektą šiose srityse, priešingai – dabar laikas tam puikiai tinkamas, tačiau tai darant reikia įvertinti ir galimas rizikas “, – pranešimo metu pasakojo Lietuvos dirbtinio intelekto asociacijos narys prof. T. Krilavičius.
Dėkojame tarptautinės savaitės pranešėjams ir dalyviams bei primename, kad jei nespėjote užsiregistruoti, galite tai padaryti el. p. erasmus@go.kauko.lt, nurodant dirbtuvių, kuriose norite dalyvauti, pavadinimą.