Balandžio 3–7 dienomis Kauno kolegijoje lankėsi projekto „Universitetų potencialo panaudojimas, kuriant inovatyvius ir darnaus vystymosi principais paremtus klasterius“ („Enhancing Capacity Of Universities To Initiate And To Participate In Clusters Development On Innovation And Sustainability Principles”) (UniClaD), vykdomo pagal „Erasmus+“ programos KA2 veiksmų priemones, dalyviai – Austrijos, Vengrijos, Italijos, Lenkijos, Ukrainos, Moldovos ir Azerbaidžano partneriai.
Kolegijoje įgyvendinama viena projekto dalių – „Study tour“. Šiame etape projekto dalyviai lankosi Lietuvoje įsikūrusiose verslo įmonėse, aukštosiose mokyklose bei tyrimų centruose, kuriuose susipažįsta su gerosios patirties, veikiant žemės ūkio, IT sektoriuose, pavyzdžiais. Užsienio svečiai, apsilankę skirtingose įvardytų sektorių bendrovėse, išvysta darbo organizavimo subtilybes, bendradarbiavimo tarpusavyje, vykdant mokslinius tyrimus ir kuriant naujus produktus, ypatumus. Visų svarbiausia – partneriai sužino, kaip veikia klasteriai.
Susitikimo pradžioje susipažinę su Kauno kolegija UniClaD dalyviai antrąją susitikimo dieną aplankė „Agrokoncerno grupę“, įmonių centrinę buveinę įkūrusią Babtų kaime, Kauno rajone, bei toje pačioje vietovėje esantį Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centrą, o tiksliau – jo padalinį – Vaisių ir daržovių perdirbimo technologijų modeliavimo atviros prieigos centrą. Pastarajame buvo susipažinta su tyrimų, prototipinių produktų kūrimo centrų veikla, dalyvauta specialiai projektui skirtoje diskusijoje. Užsienio partneriai buvo pakviesti produktų degustacijai, leidusiai dar daugiau sužinoti apie kuriamus gaminius – sveikus ir maistingus užkandžius, gėrimus ir kt. Trečiąją dieną buvo detaliau nagrinėjama pačių klasterių tema. Lietuvos klasterių tinklą atstovaujanti Kristina Šermukšnytė-Alešiūnienė ir skaitmenizavimo paslaugas teikiančią įmonę „Xplicity“ reprezentuojanti Alina Laukienė pristatė Lietuvoje egzistuojančius klasterius, jų veikimo procesus, su tuo susijusius iškylančius iššūkius ir kt.
Prieš paskutinę dieną, ketvirtadienį, UniClaD komanda vyko į kitą aukštąją mokyklą, realizuojančią žemės ūkio mokslų studijas – VDU Žemės ūkio akademiją. Taip pat nebuvo aplenktas ir vienas privatus – Tomo Dirmeikio – ūkis, supažindinęs apsilankiusiuosius su dabartine situacija žemdirbystės ir augalininkystės srityse. Paskutiniąją susitikimo savaitės dieną partneriai iš Europos ir Azijos veikė kūrybinėse dirbtuvėse. Projekto dalyviai su Technologijų fakulteto prodekane dr. Irma Spūdyte priešakyje siekė išsigryninti idėjas naujajam klasteriui bei sukurti pastarojo koncepciją.
Neabejojama, kad partnerių susitikimui Lietuvoje skirtos veiklos atneš apčiuopiamos naudos projekto dalyviams. Anot UniClaD administravimo vadovės Viktorijos Gudauskaitės, realūs klasterių, veikiančių bendradarbiaujant verslo įmonėms, aukštosioms mokyklos ir tyrimų centrams, pavyzdžiai, kuriuos partneriai galėjo išvysti, tik įrodo, kad viskas yra įmanoma – klasteriai gali egzistuoti ir jų šalyse. Šiai nuomonei pritaria ir įgyvendintomis veiklomis džiaugiasi projekto veiklos organizavimo vadovė Vytautė Giedraitienė: „Labai malonu, kad klasterių klausimu Lietuva yra sektinas pavyzdys daugeliui šalių. Mūsų kraštas – prioritetinis regionas tarptautiniam bendradarbiavimui Rytų Europos partnerystės šalių, t. y. Moldovos, Azerbaidžano, Ukrainos, tarpe“. Strategiškai plėtojami užsienio ryšiai, pasak projekto vykdytojų, yra puikus pagrindas galimoms tolesnėms veikloms – drauge rengiamiems mokslo darbams, įgyvendinamiems tyrimams ir pan.
Primename, jog projekto UniClaD tikslas – remiantis inovacijomis ir darnaus vystymosi principais, stiprinti aukštųjų mokyklų potencialo panaudojimą, kuriant ir sėkmingai plėtojant agrarinės pramonės klasterius. UniClaD – pirmasis tokio pobūdžio projektas, įgyvendinamas Kauno kolegijoje ir suvienijantis siekti bendrų tikslų daugiau kaip 20 partnerių iš Europos ir Azijos šalių.
Europos Komisija neprisidėjo prie informacinio pranešimo, kuriame pateiktas tik autorių požiūris, parengimo. Komisija nėra atsakinga už bet kokį pranešime esančios informacijos panaudojimą.
