Gyvename pasaulyje, pilname įvairiausių mikroorganizmų – jų gausu ant mūsų odos, rankų bei mus supančių daiktų. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, tarp labiausiai mikrobais užterštų viešųjų vietų pirmauja maisto prekių parduotuvėje esančių pirkinių krepšelių ir vežimėlių rankenos.

COVID-19 pandemijos aktualijos Kauno kolegijos Medicinos fakulteto absolventę baigiamajame darbe paskatino analizuoti prekybos centruose esančių krepšelių ir vežimėlių rankenų mikrobinį užterštumą bei pirkėjų elgseną laikantis rankų higienos. „Ši tema yra labai glaudžiai susijusi su kiekvienu iš mūsų, nes nors COVID-19 pandemijos metu rečiau, vis tiek lankomės prekybos centruose, o ir rankų higiena priklauso tik nuo pačio žmogaus“, – sako Biomedicinos diagnostikos studijų programos absolventė Radvilė Janušauskaitė.

R. Janušauskaitė atskleidžia, kad prekybos centrų klientų apsipirkinėjimą palengvinantys, prekėms susidėti skirti vežimėliai bei krepšeliai yra net keletą kartų labiau užteršti mikrobais negu viešieji tualetai, vaikų žaidimo aikštelės, eskalatorių ir laiptų turėklai, mokėjimo kortelių skaitytuvai ir kitos visuomenei lengvai prieinamos vietos. Liesdami šiuos paviršius viešosiose vietose pirkėjai ne tik palieka savo bakterijas, tačiau ir perima dalį kitų žmonių paliktų bakterijų. Rankomis palietus mikrobais užterštą vietą, po to – nosies ar burnos gleivines, ligų sukėlėjai atsiduria žmogaus organizme.

Labiau užteršti: krepšeliai ar vežimėliai?

Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad dažniausiai aptinkamos bakterijos ant krepšelių ir vežimėlių rankenų –Staphylococcus aureus ir Enterococcus spp. „S. aureus yra viena pavojingiausių bakterijų rūšių dėl savo atsparumo antibiotikams, taip pat dėl galimo susirgimų spektro, kuris yra ganėtinai platus. Tuo tarpu Enterokokai patekę į mūsų organizmą per nešvarias rankas gali sukelti įvairaus pobūdžio virškinamojo trakto sutrikimus, kurių terapinis gydymas gali būti nesėkmingas dėl bakterijos prisitaikymo greitai mutuoti“, – pasakoja absolventė.

Lyginant dezinfekuotus krepšelius ir vežimėlius, vežimėliai už krepšelius buvo užteršti labiau. „Tokį rezultatą galėjo nulemti keli faktoriai. Pirma, žinome, kad vežimėliai yra pamėgti ne tik suaugusiųjų, bet ir mažamečių vaikų, kuriuos tėvai noriai į juos sodina. Vaikai dažniau liečia įvairius paviršius ir daiktus, taip dažniau pernešdami nešvarumus. Antra, vežimėliai yra labiau užteršti ir dėl to, kad jie, paprasčiausiai, nėra taip dažnai dezinfekuojami kaip krepšeliai. Šį veiksnį vadinu „žmogiškuoju faktoriumi“, nes tam tikrais atvejais krepšelius yra paprasčiau kokybiškai nuvalyti – prie jų yra lengvesnis priėjimas, lyginant su vežimėliais, kurie yra sustumti į vieną eilę“, – svarsto specialistė.

Vis tik, vertinant tyrimo rezultatus, pastebėta, kad ant dezinfekcinėmis priemonėmis nuvalytų pirkinių krepšelių ir vežimėlių rankenų mikroorganizmų augimas buvo minimalus, todėl prekybos centruose atliekama paviršių dezinfekcija yra ganėtinai veiksminga.

Svarbiausia – palaikyti rankų higieną

Ne mažiau svarbus veiksnys prisidedantis prie mikrobinės taršos kitimo yra rankų higiena. „Net 80 proc. visų infekcinių ligų plinta per nešvarias rankas. Tyrimo rezultatai parodė, kad nors ir daugiau nei pusė apklaustųjų rankų plovimui skiria rekomenduojamą, bent 20 sekundžių, laiką, didžioji dalis nepakankamai dažnai plauna rankas po nusikosėjimo ar čiaudėjimo bei rankų plovimo metu netinkamai nusiplauna tokias plaštakos vietas kaip krumpliai, pirštų galai ir nykščiai.

Taip pat pastebėta, kad daugiau nei pusė visų apklaustųjų dėl SARS-CoV-2 sukeltos pandemijos pradėjo dažniau dezinfekuoti ir plauti rankas. Dauguma pirkėjų prieš imdami vežimėlį ar krepšelį dezinfekuojasi rankas ir visada atkreipia dėmesį ar imamas vežimėlis ar krepšelis yra nudezinfekuotas. Mažiau negu ketvirtadalis respondentų prekybos centruose mūvi vienkartines pirštines ar naudoja kitas asmenines apsaugos priemones“, – sako Radvilė ir priduria, kad iš gautų rezultatų galima daryti prielaidą, jog pandemija prisidėjo prie teigiamų įpročių formavimo laikantis rankų higienos.

„Bet kuriuo atveju, parduotuvėje reikėtų stengtis neplautomis rankomis neliesti nosies, akių ar burnos, o sugrįžus namo po apsipirkimo, pirmiausia – nusiplauti rankas su muilu ir tik po to iškrauti pirkinius“, – pataria specialistė.

Studijų įvairiapusiškumas padėjo suvokti, ko norisi po studijų

Tyrimą apie pirkinių krepšelių ir vežimėlių rankenų užterštumą atlikusi Kauno kolegijos absolventė džiaugiasi savo pasirinkta studijų programa, kadangi jai teko mokytis daug įvairių ir tarpusavyje itin skirtingų dalykų: psichologijos, biomedicininė fizikos, patologijos, genų inžinerijos, parazitologijos ir t.t. „Toks studijų įvairiapusiškumas labai padeda pačiam suvokti, ko nori toliau gyvenime, kokie dalykai tave domina, be to padeda atrasti ir tas sritis, kuriomis net ir nesidomėjai, nes neturėjai šanso į jas „žvilgtelėti“ iš arčiau.

Taip pat labai džiaugiuosi tuo, kad Kauno kolegija suteikia šansą studentui pasirinkti laisvai pasirenkamus dalykus iš įvairių fakultetų. Tokiu būdų susipažinau su daugybę skirtingų žmonių ir nuostabių dėstytojų, kurie tikrai yra savo srities specialistai. Labai vertinu pažintis, kurios įkvepia, – įspūdžiais dalijasi Radvilė. – Vis tik studijos Kauno kolegijoje tik dalis to, ko noriu pasiekti savo gyvenime. Toliau planuoju studijuoti magistrantūroje, o po to – leisiu savo darbams šnekėti už mane pačią.“

Taip pat skaitykite portale kaunas.kasvyksta.lt.