Taryba yra aukštosios mokyklos strateginių reikalų valdymo organas, užtikrinantis jos atskaitomybę visuomenei, socialinę atsakomybę bei sparčią ir veiksmingą reakciją į aplinkos pokyčius.
Naujos kadencijos Kauno kolegijos Tarybos pirmininkas dr. Nerijus Pačėsa ir pirmininko pavaduotoja prof. habil. dr. Ramunė Kalėdienė dalinasi mintimis apie naująją Tarybą, pagrindines jos atsakomybes ir kryptį, kuria mato žengiančią Kauno kolegiją.
Tarybos pirmininkas dr. Nerijus Pačėsa
– Kaip iki šiol bendradarbiavote su Kauno kolegija?
– Su Kauno kolegijos vadovybe esame turėję nemažai konsultacinių praktikų. Kai kolegijai vadovavo dr. Mindaugas Misiūnas esame turėję strateginių sesijų ciklą, kuriame dalyvavo ir Vilniaus kolegija. Šiose sesijose dalyvavo nemažai įvairaus lygio abiejų kolegijų vadovų. Tai buvo turbūt viena pirmųjų pažinčių, kai vedžiau strateginio valdymo mokymus, dėliojomės pačią strategiją.
Vėliau turėjome tokių strateginių sesijų atskirai su Kauno kolegijos kolektyvu, pavyzdžiui, kolegijos vadovybei padėjau rengiant strategiją atėjus naujam vadovui. Tad su Kauno kolegijos veikla, jos principais, strateginiais užmojais esu pažįstamas, o nemažai žmonių jau žinau iš anksčiau.
– Kaip manote, kokia turėtų būti šiuolaikiška, sėkmingai veikianti aukštoji mokykla?
– Kolegija turi savo specifiką, kuri, manau, yra tokios aukštosios mokyklos pranašumas – tai studijų praktiškumas. Verslas labiausiai tikisi sulaukti žmonių, kurie turi praktinių gebėjimų ir patirčių, geba greitai įsilieti į darbo rinką. Žvelgiant į pasaulyje vyraujančias tendencijas, kalbant apie tai, kokie lūkesčiai keliami būsimiems darbuotojams, galima pastebėti, kad pradeda dominuoti požiūris, jog reikia praktinių gebėjimų, tam tikro pasirengimo atlikti įvairias užduotis, lankstumo, nes pasaulis keičiasi labai greitai.
Daug aukštų techninių gebėjimų reikalaujančių darbų, pavyzdžiui, didelius skaičiavimus, tyrimus, analitiką perduosime dirbtiniam intelektui. Tai reiškia, kad reikia žmonių, kurie būtų kūrėjai, gebėtų savo srityje žvelgti plačiau, turėtų praktinį suvokimą, kaip pasiekti reikiamą rezultatą.
Šia prasme manau, kad kolegija turi didelių šansų atliepti tai, ko reikia šiuolaikiniam verslui, šiuolaikinei visuomenei ir būti iš tikrųjų pažangi aukštoji mokykla, taip, kaip ir yra įrašyta strategijoje.
– Kaip matote naujos kadencijos Tarybos darbą?
– Kol kas sunku pasakyti, kokia bus darbo dinamika Taryboje, bet ta sudėtis, kurią matau, džiugina – matau gerą nusiteikimą, gerų, iš įvairių sričių atsineštų patirčių.
Tarybos funkcija yra labai aiški – tai strategijos formavimo ir įgyvendinimo organas, kuris turi padėti kolegijos vadovybei įgyvendinti strategiją. Joje matau vieną jau paminėtą aspektą, kuris yra vienas iš prioritetų – studijų praktiškumas. Kitas svarbi strategijos dalis yra studijos, grįstos inovacijomis. Tai reiškia, kad nebus apsieita be poreikio investuoti į tam tikras kryptis, kad inovatyvi aplinka iš tikrųjų atlieptų šį strateginį prioritetą.
Dar viena svarbi sritis – tarptautiškumas. Nors įvairių partnerysčių mezgimas nėra tiesioginė Tarybos funkcija, vis dėlto manau, kad Tarybos narių patirtis ir kontaktai gali padėti sustiprinti šią sritį. Taigi, manau, kad Taryba gali prisidėti prie šių strateginių prioritetų ir padėti Kauno kolegijai augti.
– Kokioms sritims ketinate skirti daugiausia dėmesio?
– Šiuo metu aukštajame moksle vyksta tam tikros permainos – universitetai įgyja galimybių vykdyti labiau į praktiką orientuotas studijas. Tuo tarpu kolegijoms atsiveria kelias siekti taikomųjų mokslų universiteto statuso. Ši tendencija atveria daug galimybių, bet tuo pačiu sukuria ir tam tikrų grėsmių, todėl su Kauno kolegijos vadovybe turėsime gerai įvertinti, kokį strateginį pokytį tai žada pačiai kolegijai.
Kita svarbi sritis yra pačių studijų aplinka, orientacija į verslą, praktiškumą – tai labai svarbus prioritetas, kur Taryba tikrai gali būti labai vertingas partneris kolegijos vadovybei.
Tarybos pirmininko pavaduotoja prof. habil. dr. Ramunė Kalėdienė
– Kaip iki šiol bendradarbiavote su Kauno kolegija?
– Lietuvoje veikia aktyvi organizacija – Lietuvos visuomenės sveikatos asociacija, kurios prezidente esu jau daug metų. Kauno kolegijos Medicinos fakultetas yra ilgametis šios asociacijos narys, todėl apie jo veiklas, kylančius iššūkius, įvairias studijų programas nemažai sužinome asociacijoje. Taip pat ne kartą teko lankytis Medicinos fakultete, matyti, kaip jame dirbama. Tad per asociaciją bendradarbiavimas su šiuo fakultetu išties yra ilgalaikis.
Kadangi daugiau nei 20 metų vadovavau Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Visuomenės sveikatos fakultetui, kurdami naujas studijų programas arba derindami priėmimų skaičius mes visuomet stebime, kas vyksta Kauno kolegijoje, kiek yra priimama studentų, kokios naujos studijų programos kuriamos.
Taip pat noriu pasidžiaugti, kad atvykus ir pabendravus su kolegijos administracija susidariau ypatingai teigiamą įspūdį – kolegija jau tikrai yra visiškai išėjusi iš stagnuojančio periodo ir yra labai dinamiškame procese. Administracija nusiteikusi pozityviai ir man labai smagu stebėti tiek entuziazmą, tiek pozityvią atmosferą, todėl labai džiaugiuosi galėdama prisidėti prie šitos puikios komandos veiklų.
– Kokie yra Jūsų lūkesčiai užimant Tarybos pirmininko pavaduotojos pareigas?
– Šios pareigos man yra labai netikėtos, malonu sulaukti tokio pasitikėjimo. Eidama į Kauno kolegijos Tarybą, kaip prioritetus įsivardijau tarptautiškumo didinimą, tarptautinių studijų programų rentabilumo didinimą, unikalių nišų paiešką kuriant studijų programas. Kadangi tenka daug dirbti tarptautiniame lygmenyje tiek sveikatos politikos, tiek visuomenės sveikatos srityje, tiek akredituojant studijų programas, manau, kad ryšiai, kuriuos esu užmezgusi ir suburtas tarptautinis tinklas tikrai galėtų būti naudingas ir kolegijai.
Mano manymu, Kauno kolegijai atsiveria plačios perspektyvos mokslo, mokslinių tyrimų plėtros ir, žinoma, taikomųjų mokslinių tyrimų srityse. Kadangi dirbdama Lietuvos sveikatos mokslų universitete labai daug dėmesio skiriu ir mokslo, mokslinių tyrimų plėtrai, manau, kad ir šiose srityse galėčiau padėti kolegijai priimant sprendimus, įgyvendinant naujas mokslo sritis, pavyzdžiui, tokias kaip maistas ir sveikatingumas, t. y. unikalias kryptis, kuriose Kauno kolegija galėtų būti išskirtinė.
– Kokiose srityse matote didžiausią Kauno kolegijos potencialą?
– Didžiausias potencialas, kurį aš matau, yra taikomųjų mokslinių tyrimų plėtojimas ir laipsniškas tapimas taikomųjų mokslų universitetu. Na ir, žinoma, taikomųjų mokslų konsorciumų plėtra, bendrų tyrimų su kitais Lietuvos universitetais vykdymas įvairiose srityse ir atviros prieigos centrų kūrimas, pavyzdžiui, su Lietuvos sveikatos mokslų universitetu.
Taip pat, matant demografinę situaciją Lietuvoje: mažėjantį abiturientų skaičių, senstančią populiaciją visos aukštosios mokyklos turi labiau orientuotis į tarptautiškumo didinimą. Tai aš irgi matyčiau kaip didelę nišą Kauno kolegijai.
Tuo tarpu kaip iššūkį matau kvalifikuoto ir perspektyvaus personalo pritraukimą – manau, kad tai labai svarbu tolesnei plėtrai.
– Kokie yra Jūsų pagrindiniai veiklos prioritetai užimant šias pareigas?
– Taryba reikalinga tam, kad padėtų sėkmingai veikti institucijai – motyvuotų, paskatintų, įvertintų, ar kolegija eina tinkama linkme. Tai labiau patariamasis balsas, kuris, manau, yra labai svarbus. Mano nuomone, Taryba turėtų būti įvairialypė, turinti įvairių kompetencijų, sukaupusi įvairių patirčių. Išgirdus Tarybos narių prisistatymus pirmajame mūsų susirinkime susidariau įspūdį, kad tikrai puikiai parinktas žmonių spektras. Manau, kad ir mano patirtis yra unikali, kaip kiekvieno Tarybos nario, ir mes kiekvienas prisidėsime pagal savo kompetencijas ir galimybes.
