Kauno kolegijos bendruomenė sveikina Technologijų fakulteto Pramoninių technologijų katedros lektorių Gintarą Keturakį sėkmingai apgynus medžiagų inžinerijos mokslo krypties disertaciją bei įgijus mokslo daktaro laipsnį.
Disertacija eksternu apginta šių metų lapkričio 30 dieną Kauno technologijos universiteto Disertacijų gynimo salėje. Darbo tema – „Medienos frezavimo įrankių dilimo ir poveikio frezuotų paviršių kokybei tyrimas“. Mokslinis konsultantas – doc. dr. Regita Bendikienė. Disertacija rengta 2017–2018 m. Kauno technologijos universiteto Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakultete, Gamybos inžinerijos katedroje.
Medžiagų inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybą sudarė: pirmininkas prof. dr. Rimvydas Milašius (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, medžiagų inžinerija); doc. dr. Tomasz Krystofiak (Poznanės gamtos mokslų universitetas, Lenkija, technologijos mokslai, medžiagų inžinerija); prof. dr. Daiva Mikučionienė (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, medžiagų inžinerija); prof. dr. Juozas Padgurskas (Aleksandro Stulginskio universitetas, technologijos mokslai, mechanikos inžinerija); doc. dr. Kristina Žukienė (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, medžiagų inžinerija).
Darbo anotacija:
Disertacijoje pristatyta tyrimų metodika ir įranga gali būti panaudota medienos frezavimo įrankių atsparumui dilimui įvertinti. Ši metodika yra tinkama parenkant frezavimo įrankius, kadangi daugelio gaminamų įrankių plieno cheminė sudėtis yra žinoma, bet panašaus tipo atskirų gamintojų įrankių eksploatacinės savybės skiriasi. Ši tyrimų metodika sudaro galimybes parinkti optimalius medienos frezavimo režimus, atsižvelgiant į įrankio plieno cheminę sudėtį, terminį apdorojimą bei eksploatacines savybes. Keičiant įvairių technologinių veiksnių įtaką bei apdirbamos medienos rūšį arba medžiagos tipą, galima imituoti įvairias frezavimo sąlygas, siekiant įvertinti frezavimo įrankių ašmenų elgseną, frezavimo režimo energijos sąnaudas ir frezuotų paviršių kokybę. Įvertinus kompleksinę ar kiekvieno veiksnio įtaką atskirai, galima parinkti optimalius frezavimo režimus, tenkinančius energijos sąnaudų ir frezuotų paviršių kokybės kriterijus.
Su disertacija galima susipažinti Kauno technologijos universiteto bibliotekoje (K. Donelaičio g. 20, Kaunas).
Gintarui Keturakiui linkime sėkmės tolimesnėje mokslinėje veikloje.
