Kauno kolegijos bendruomenė sveikina Technologijų fakulteto Informatikos katedros lektorių Giedrių Gecevičių sėkmingai apgynus energetikos ir termoinžinerijos mokslo krypties disertaciją bei įgijus mokslų daktaro laipsnį.
Disertacija apginta šių metų kovo 15 dieną Lietuvos energetikos instituto posėdžių salėje. Tema – „Vėjo elektrinių generuojamų galių prognozės tikslumą lemiančių veiksnių tyrimas“. Mokslinis vadovas – dr. Mantas Marčiukaitis. Disertacija rengta 2013–2017 metais Lietuvos energetikos instituto Atsinaujinančių išteklių ir efektyvios energetikos laboratorijoje.
Energetikos ir termoinžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybą sudarė: pirmininkas prof. habil. dr. Juozas Augutis (Vytauto Didžiojo universitetas, technologijos mokslai, energetika ir termoinžinerija), dr. Viktorija Grigaitienė (Lietuvos energetikos institutas, technologijos mokslai, energetika ir termoinžinerija), doc. dr. Audrius Jonaitis (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, energetika ir termoinžinerija), dr. Jūratė Kriaučiūnienė (Lietuvos energetikos institutas, technologijos mokslai, aplinkos inžinerija), doc. dr. Francesco Scorza (Bazilikatos universitetas, Italija, technologijos mokslai, aplinkos inžinerija).
Darbo anotacija:
Didėjant vėjo elektrinių skaičiui Lietuvoje ir pasaulyje, sunkiai prognozuojamas ir nuolatos kintantis vėjo greitis sukelia elektros balansavimo ir rezervavimo problemų elektros energetikos sistemoje. Pagrindinė to priežastis – nepakankamai tikslūs vėjo greičio ir vėjo elektrinių generuojamos galios prognozės modeliai bei metodai. Siekiant išspręsti šią problematiką, disertacijoje ištirta skirtingų veiksnių įtaka vėjo elektrinių galios prognozavimo tikslumui bei atlikta statistinių ir fizikinių metodų, skirtų galiai prognozuoti, analizė, tiksliai įvertinta vietovių paviršiaus šiurkštumo bei reljefo įtaka vėjo greičio pokyčiui, nustatytos tiksliausiai vėjo elektrinių galią prognozuojančios funkcijos. Darbe pateikiami tyrimo metu įvertinti prognozuojamos galios patikslinimo koeficientai, taip pat optimalūs algoritmai skirti trumpalaikei galios prognozei, nustatyti tinkamiausi parametriniai metodai skirti vėjo elektrinių galios kreivėms matematiškai aprašyti. Nagrinėjant fizikinius galios prognozavimo metodus, atskleista vėjo greičio šlyties ir turbulencijos įtaką galios prognozės tikslumui. Atliktais ilgalaikiais vėjo energetinių išteklių tyrimais įvertinti metodai, tiksliausiai aprašantys Veibulo vėjo greičio tikimybės pasiskirstymo funkcijos parametrus, esant skirtingiems vėjo greičiams. Atsižvelgiant į atliktus tyrimus sukurtas naujas hibridinis kompleksiškai topografines ir meteorologines sąlygas įvertinantis metodas vėjo elektrinių generuojamą galią leidžia prognozuoti iki 4,7 % tiksliau nei tiesiogiai konvertuojant skaitmeninės orų prognozės duomenis į vėjo elektrinių galią.
Su disertacija galima susipažinti internete arba Kauno technologijos universiteto bibliotekoje (K. Donelaičio g. 20, Kaunas) / Lietuvos energetikos institute (Breslaujos g. 3, Kaunas).
G. Gecevičiui linkime sėkmės tolimesnėje mokslinėje veikloje.