Kauno kolegijos bendruomenė sveikina Technologijų fakulteto Aplinkos inžinerijos katedros dėstytoją Vytautę Juodienę, sėkmingai apsigynusią medžiagų inžinerijos mokslo krypties disertaciją bei įgijus mokslo daktaro laipsnį.

Vytautė Juodkienė disertaciją apgynė 2018 metų lapkričio 19 dieną Aleksandro Stulginskio universiteto centrinių rūmų posėdžių salėje. Darbo tema – „Hiperspektrinio skenavimo galimybės medžių charakteristikoms įvertinti“. Mokslinis konsultantas – prof. dr. Gintautas Mozgeris.

Žemės ūkio mokslų srities, Miškotyros mokslo krypties daktaro disertacijos gynimo tarybą sudarė: pirmininkas prof. dr. Algirdas Augustaitis (Aleksandro Stulginskio universitetas, žemės ūkio mokslai, miškotyra); prof. dr. Audrius Dėdelė (Vytauto Didžiojo universitetas, biomedicinos mokslai, ekologija ir aplinkotyra); dr. Vidas Stakėnas (Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras, žemės ūkio mokslai, miškotyra); dr. Virgilijus Baliuckas (Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras, žemės ūkio mokslai, miškotyra); dr. Mait Lang (Tartu universiteto observatorija, žemės ūkio mokslai, miškotyra).

Darbo anotacija:

Nuotolinių tyrimų taikymų miškininkystėje siekis – surinkti duomenis greičiau ir pigiau nei antžeminiais metodais bei nustatyti tai, kas plika akimi nematoma. Siekiant išsamiau įvertinti dominančių objektų savybes, pastaraisiais dešimtmečiais vystoma nauja nuotolinių tyrimų šaka – hiperspektrinis skenavimas. Hiperspektrinių jutiklių spartus tobulėjimas ir specializuotų hiperspektrinių vaizdų apdorojimo algoritmų atsiradimas laikomi vienu iš reikšmingiausių proveržių, pastaruoju metu įvykusių nuotolinių tyrimų srityje. Šiame disertaciniame darbe pristatomi tyrimai apie naudojamą ultralengvajame orlaivyje įmontuotą kadro tipo hiperspektrinių jutiklių sistemą. Tai yra vienas pirmųjų tokio pobūdžio darbų Lietuvoje. Disertacijos tikslas – įvertinti įvairių medžių charakteristikų nustatymo galimybes naudojant hiperspektrinį skenavimą ir pasiūlyti metodus šiai technologijai pritaikyti praktikoje. Pirmą kartą darbe išnagrinėtos kadro tipo hiperspektrinių vaizdų pirminio ir fotogrametrinio apdorojimo ir informacijos gavimo problemos, pasiūlyti sprendimai, kurie yra gana originalūs panašių tyrimų kontekste. Tyrimų rezultatai įrodo, kad naudojant kadro tipo iš ultra-lengvojo tipo pilotuojamo orlaivio gautus hiperspektrinius aerovaizdus galima pagaminti ortofotoplanus, savo geometriniu tikslumu atitinkančius reikalavimus, kurie yra keliami sudarant Lietuvos miškų inventorizacijose naudojamus ortofotoplanus. Disertaciniame darbe toliau yra išvystyti hiperspektrinio skenavimo naudojimo paprastosios pušies genetinei kilmei nustatyti tyrimai, perkeliant juos iš laboratorijos į pilnos apimties nuotolinių tyrimų projekto lygmenį. Nustatyta, kad paprastosios pušies populiacijas pagal sėjinukų spektrinius duomenis galima patikimai (85,2 proc.) išskirti. Geriausiai tarpusavyje atsiskiria geografiškai labiausiai nutolusios Ispanijos ir Suomijos populiacijos. 

Pademonstruotas gana sėkmingas lapuočių medžių rūšių išskyrimas, kuris naudojant kitus nuotolinių tyrimų sprendimus būtų labai sudėtingas. Disertaciniame darbe pateikti pasiūlymai, susiję su želdynų inventorizacijų ir jų stebėsenos tobulinimu ar miško medžių genetinės kilmės nustatymu taikant hiperspektrinį skenavimą iš orlaivių.

Su disertacija galima susipažinti Aleksandro Stulginskio universiteto, Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo ir Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro bibliotekose.

Linkime sėkmės plėtojant mokslo veiklą!