Kauno kolegija pradėjo vykdyti projektą „Sulčių gėrimų, išsaugančių biologiškai vertingus komponentus, gamybos ūkininkų ūkiuose skatinimas“, kuris finansuojamas Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis. Įgyvendinant projektą, jau yra parengta parodomojo bandymo metodika, suburtos pasidalinimo grupės, bus atliekami parodomieji bandymai šalies ūkininkų ūkiuose, organizuojami informaciniai renginiai – lauko dienos, praktiniai-informaciniai seminarai, baigiamoji konferencija. Projekto įgyvendinimo trukmė – 2 metai.
Apie projekto idėją ir numatomas vykdyti veiklas
Šiuo metu Lietuvos ūkininkai gamina labai nedaug sulčių gėrimų, kuriuose yra išsaugoti biologiškai vertingi komponentai. Tokia situacija susidarė todėl, kad ūkininkams stinga žinių, kaip panaudoti savo ūkiuose užaugintą žaliavą gaminant aukštesnę pridėtinę vertę turinčius produktus.
Kauno kolegijos mokslininkai siekia ūkininkams pademonstruoti galimybes, kaip iš uogų maksimaliai išgauti biologiškai vertingus komponentus: antocianinus, vitaminus ir kt. bei juos išsaugoti sultyse ir sulčių gėrimuose perdirbimo ir laikymo metu.
Aukštoji mokykla siekdama, kad kuo daugiau ūkininkų susipažintų su mokslo pažanga, siekiant gerinti užaugintos produkcijos perdirbimą ūkiuose, projekto įgyvendinimo metu vykdys parodomuosius bandymus, skatinančius ūkininkus panaudoti pažangius technologinius sprendimus, padedančius maksimaliai iš uogų išgauti vertingus komponentus gaminant uogų sultis. Parodomųjų bandymų metu bus siekiama didinti žemės ūkio veiklų gyvybingumą ir konkurencingumą, skatinti kaimo gyventojų verslumą ir orientuojantis į išprususį ir žingeidų galutinį vartotoją, kuris ieško sveikatai palankių maisto produktų ir atsigręžia į vietinių gamintojų produkciją.
Svarbus uždavinys – veikliųjų medžiagų (antocianų) išsaugojimas uogų sultyse
Gaiviųjų gėrimų rinkoje, šiuo metu itin plečiasi produktų, savo sudėtyje turinčių funkcionaliųjų medžiagų, segmentas. Šio segmento produktai parduodami Lietuvoje dažniausiai a) nėra „natūralūs“, b) yra įvežtiniai, c) nėra gaminami vietos gamintojų (įskaitant ir ūkininkus). Ūkininkai šių produktų negamina arba gamina mažai, nes neturi žinių, kaip panaudodami savo ūkiuose užaugintą žaliavą galėtų gaminti aukštesnę pridėtinę vertę turinčius produktus.
Didžioji dalis rinkoje esančių funkcionaliųjų maisto produktų dirbtinai yra praturtinami veikliosiomis medžiagomis. Šio projekto metu ūkininkams bus pasiūlyta gaminti produktus iš žaliavos, kurioje natūraliai yra bioaktyvių medžiagų, teigiamai veikiančių žmogaus sveikatą. Prie tokių medžiagų priskiriami antocianai, kurie yra ypač stiprūs antioksidantai, esantys juoduosiuose serbentuose, mėlynėse, šilauogėse, avietėse, gervuogėse ir kitose uogose. Išvardytose uogose taip pat gausu vitamino C, kuris taip pat priskiriamas prie funkcionaliųjų maisto priedų. Pagrindinė problema, kuri sprendžiama šio projekto metu yra veikliųjų medžiagų (antocianų) išsaugojimas ir jų stabilumas uogų sultyse.
Koja kojon su pasaulinėmis tendencijomis
Per pastarąjį dešimtmetį „sveiko“ maisto ir gėrimų paklausa išaugo daugelyje pasaulio šalių. Sveikatai palankaus maisto naudą įvertino dar Hipokratas, kuris rašė prieš 2400 metų: „Tegul maistas bus tavo vaistas“. Šiandien mokslinių tyrimų pasiekimai remia idėją, kad maistas gali tenkinti ir mitybos poreikius, ir sudaryti sąlygas sveikam gyvenimo būdui palaikyti. Projekto įgyvendinimo metu ūkiuose ir mažose įmonėse bus siekiama pademonstruoti, kaip būtų galima kuo efektyviau panaudoti vertingas uogas: vynuoges, juoduosius serbentus, šilauoges, avietes ir kt. vertingų sulčių ir gėrimų, savo sudėtyje turinčių bioaktyvių komponentų, sveikatai palankių maisto produktų gamyboje.
