Galimybė patobulinti savo bendravimo ir užsienio kalbų įgūdžius, susipažinti su kitomis kultūromis, o galbūt net gi užsitikrinti tvirtą karjeros pradžią ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje – visa tai neatsiejama studijų mainų programos „Erasmus+“ dalis. Pagal šią programą studentai gali studijuoti ir atlikti praktiką įvairiuose užsienio įmonėse, mokymo centruose, mokslinių tyrimų centruose bei kitose organizacijose.  Jos metu sustiprinti profesinius įgūdžius, susipažinti su konkrečios šalies ekonomika, socialine sistema ir kultūra. Kolegijos veiklų tarptautiškumo didinimas yra vienas iš Kauno kolegijos Integruotos plėtros strategijos iki 2025 metų strateginių prioritetų, todėl kviečiame studentus nepraleisti progos išvykti ir pasisemti patirties bei įspūdžių!

Savo „Erasmus+“ praktikos patirtimi Barselonoje (Ispanija) ir Gziroje (Malta) sutiko pasidalinti Verslo fakulteto Pardavimų ir marketingo studentas Vytautas Mikulėnas ir Tarptautinio verslo studentė Erika Alijošiūtė. „Visa laimė yra ne ten, kur tu išvyksi, o tai, kad paliksi savo aplinką ir komforto zoną. Nes viskas, ką nori pasiekti ir patirti gyvenime, slypi ne kur kitur, o už tos zonos ribų”, – įsitikinęs Vytautas.

–Kokios priežastys nulėmė Jūsų praktikos vietos pasirinkimą?

Erika: Prieš išvykstant atlikti išorinės praktikos, konkrečios šalies išsirinkusi nebuvau, tačiau žinojau, kad noriu vykti ten kur šilta, jog po darbo dienos galėčiau aplankyti daug paplūdimių. Taigi, pareiškus šį norą mane atstovaujančiai agentūrai, jie pasiūlė vykti į Maltą.

Vytautas: Mano pasirinkimą atlikti praktiką Barselonoje nulėmė kitų rekomendacijos ir surasta patraukli praktikos vieta.

–Kaip atrodė pati praktika ir kokiomis nuotaikomis pasitiko naujas kolektyvas?

Erika: Dar prieš pačią praktiką, ieškant informacijos apie įmonę jos svetainėje, akį patraukė teiginys, jog darbuotojai čia – lyg šeima. Iš tiesų, tuo įsitikinau tik tuomet, kai atvykus buvau labai svetingai bei draugiškai pasitikta. Ir vėliau visuomet, kuriam nors iš darbuotojų susidūrus su sunkumais, kitas ištiesdavo pagalbos ranką. Nors praktiką atlikau marketingo skyriuje, tačiau ne retai tekdavo atlikti ir kitų pagalbinių darbų, pavyzdžiui, tvarkyti dokumentus, konsultuoti telefonu klientus, taip pat užtikrinti sklandžią registraciją.

Vytautas: Galiu pasidžiaugti, kad taip pat svetingai naujoje įmonėje buvau priimtas ir aš. Visą praktikos laikotarpį teko atlikti vadovų paskirtas užduotis, džiugino tai, kad jie buvo nusiteikę laisvai bendrauti, visi dirbdavome laisvai pasirinktomis valandomis.

–Ne maža dalis studentų mainų programos vengia dėl nepagrįstų baimių. O kaip šiuo klausimu buvo Jums?

Erika.: Mano pagrindinė baimė buvo kalbos barjeras. Nors žinau, kad anglų kalbą moku puikiai, jos vartoti pakankamai daug neteko. Taigi baiminausi, jog nesuprasiu tam tikrų dalykų. Tačiau tik atvykus, visos baimės dingo, nes pamačiau, kad man visai puikiai sekasi.

Vytautas: Aš pagal mainų programą „Erasmus+“ vykau jau antrąjį kartą, tad baimių neturėjau. Nustebino tik tai, jog dauguma jaunų žmonių nebijo COVID-19.

–Praktikos šalyje gyvenote visą semestrą, tad, tikriausiai, spėjote ten apsiprasti. Kaip vertinate vietinius ir kultūrą?

Erika: Maltoje labai daug atvykėlių: ne tik studentų, bet ir atostogaujančių žmonių, taip pat kuriančių čia gyvenimus. Todėl sala itin draugiška ir svetinga. Be to,  anglų kalba Maltoje – viena iš nacionalinių kalbų, taigi mokant šią kalbą jautiesi visai savas. O ir kultūra čia gan panaši į lietuvišką. Maltiečiai itin myli ir gerbia savo šalį. Didžiausias skirtumas, kurį pastebėjau, yra požiūris į atstumą. Kadangi visa sala yra šiek tiek mažesnė už Vilnių (taigi palyginus su Lietuva – itin maža), jie nepratę sugaišti daug laiko, norint patekti iš taško A į tašką B, kai tuo tarpu mums, lietuviams, jau tapę įprastą kone kasdien skirti apie 40 minučių savo laiko, kad pasiektume darbą ar mokymo įstaigą. Maltiečiai tai vertintų kaip labai ilgą bei varginančią kelionę. Taip pat gana neįprasta pasirodė ir eismo kultūra, pavyzdžiui Lietuvoje esame įpratę eiti tik per pėsčiųjų perėją, tuo tarpu Maltoje pėstiesiems įprasta gatvę kirsti ten, kur norisi.

Vytautas: Tuo tarpu Ispanijoje vietiniai iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti gana uždari, užsidarę savo grupėse. Tačiau tik patekus į jų draugų ratą supranti, kad jie labai draugiški. Didžiausias skirtumas, kurį pastebėjau gyvendamas Barselonoje, kad ispanai yra naktinėtojai. Skirtingai nei Lietuvoje, naktimis čia tikrai daugiau veiksmo, tad ir žmonės eina miegoti daug vėliau.

–Kokie įspūdžiai po „Erasmus+“ praktikos patirties?

Erika: Mano nuomone, „Erasmus+“ – tai geriausia, kas gali nutikti studentui. Ši patirtis yra neįkainojama. Nekalbant apie tai, kad yra tobulinamos

 kalbos žinios bei praktiniai dalykai, bet ir atveriamos galimybės pažinti kitos šalies kultūrą, pagyventi visiškai kitoje erdvėje, kurioje kiekvieną dieną galima patirti ir pamatyti ką nors naujo. Taip pat negalima pamiršti visų naujų draugysčių, kurias galima užmegzti išvykus į užsienį. Pavyzdžiui, aš šiuo metu turiu draugų iš Japonijos, Šiaurės Korėjos, Prancūzijos, Belgijos. Manau, kad priėmiau puikų sprendimą, pasirinkdama tarptautinio verslo praktiką atlikti Maltoje. Taigi visiems, kurie vis dar svarsto, galiu tik patarti kuo greičiau krautis lagaminus ir pasinaudoti šia proga!

Vytautas: Esu labai dėkingas, kad galiu patirti kitas kultūras ir pagyventi kitoje šalyje, ir, manau, kad tai yra neįkainojama! Tikiuosi, kad pavyks šia galimybe pasinaudoti ir trečiąjį kartą.

Kauno kolegija pirmauja tarp Lietuvos kolegijų pagal išvykstančių dalinėms studijoms ir praktikai į užsienį studentų skaičių. Kiekvienais metais  mainų programose dalyvauja per 300 kolegijos studentų. Išvykstamąjį mobilumą didina ir aktyvus kolegijos studentų ir dėstytojų dalyvavimas intensyviose studijų programose bei projektuose.

Primename, kad, norint išvykti su mainų programa „Erasmus+“ pavasario semestrui iki spalio 10 d. reikalinga užpildyti registracijos anketą. Kilus klausimams, reikėtų kreiptis į savo fakulteto tarptautinės veiklos koordinatorių.