Pasaulio ekonomikos forumas skelbia, kad 2023 metais atsinaujinančiosios energetikos srityje darbo vietų skaičius išaugo labiausiai per visą istoriją – 18 proc. per metus. Tarptautinės atsinaujinančiosios energijos agentūros (IRENA) ir Tarptautinės darbo organizacijos tyrimo „Atsinaujinanti energija ir darbo vietos – metinė apžvalga 2024“ duomenimis, žaliųjų darbo vietų skaičius išaugo nuo 13,7 mln. 2022 m. iki 16,2 mln. 2023 m.
Siekiant atliepti žaibiškai augantį šių specialistų poreikį, Kauno kolegija kviečia stojančiuosius rinktis Žaliosios energetikos inžinerijos studijų programą, kurios absolventų darbdaviai jau šiandien laukia išskėstomis rankomis.
Specialistų trūkumas verčia veikti

Kauno kolegijos Informatikos, inžinerijos ir technologijų fakultete šiemet pradedamos vykdyti Žaliosios energetikos studijų programos sudarytojas, docentas dr. Žydrūnas Kavaliauskas pažymi, kad ši studijų programa buvo sukurta atliepiant ne tik nacionalinius, bet ir globalius iššūkius – spartų klimato kaitos poveikį, būtinybę mažinti iškastinio kuro naudojimą, siekį plėtoti tvarią ekonomiką bei įgyvendinti Europos žaliojo kurso tikslus.
„Lietuva, kaip ir dauguma ES šalių, įsipareigojo mažinti išmetamųjų teršalų kiekį, skatinti atsinaujinančios energetikos plėtrą bei energetinį savarankiškumą. Taip pat labai aktualus kvalifikuotų energetikos inžinierių trūkumas. Lietuvos inžinerinė pramonė susiduria su iššūkiais dėl nepakankamo specialistų rengimo. Tuo tarpu inžinierių poreikis pramonėje kasmet išauga 2–3 kartus, ypač srityse, susijusiose su tvarumu, automatizavimu, skaitmenizacija ir atsinaujinančiais šaltiniais“, – teigia doc. dr. Ž. Kavaliauskas.
Jis akcentuoja, kad dėl šių priežasčių Kauno kolegija, pasitelkusi savo patirtį ir infrastruktūrą, ėmėsi rengti naują, specifinę ir darbo rinkos poreikius atitinkančią studijų programą – Žaliosios energetikos inžineriją, skirtą rengti plataus profilio specialistus, gebančius projektuoti, diegti ir prižiūrėti atsinaujinančių energijos šaltinių sistemas.
Pasirinkusiųjų šią studijų programą laukia modernios, praktika grįstos trejų metų trukmės koleginės studijos, orientuotos į inžinerinį sprendimų kūrimą ir tvarumo principų taikymą. Studijų metu bus ugdomos ne tik teorinės žinios apie atsinaujinančius energijos šaltinius, bet ir praktiniai gebėjimai, reikalingi jų diegimui ir eksploatacijai.
„Kaip pagrindinius šios studijų programos išskirtinumus ir privalumus galima išskirti tarpdisciplininį požiūrį, nes integruojamos elektros, elektronikos, termodinamikos, informacinių technologijų, ekonomikos ir teisės žinios. Taip pat praktinį orientavimą – didelę dalį studijų programos sudaro praktika, atliekama tiek kolegijos laboratorijose, tiek realiose įmonėse. Svarbu paminėti, kad studijų programą sukurta bendradarbiaujant su verslo atstovais, todėl atitinka aktualius pramonės poreikius“, – dalinasi Kauno kolegijos Informatikos, inžinerijos ir technologijų fakulteto docentas.
Doc. dr. Ž. Kavaliauskas pažymi ir modulinę studijų programos struktūrą, leidžiančią studentams individualizuoti studijas, galimybę dalyvauti tarptautinio mobilumo programose, pažangias laboratorijas.
„Įstojusieji į Žaliosios energetikos inžinerijos studijų programą patenka į modernią, praktiškai orientuotą ir ateities poreikius atitinkančią mokymosi aplinką. Ši programa unikali tuo, kad ji ne tik suteikia tvirtas inžinerines žinias, bet ir skatina holistinį mąstymą – gebėjimą matyti energetiką kaip visuminę sistemą, kurioje susijungia technologija, aplinka, ekonomika ir visuomenės gerovė“, – sako Kauno kolegijos docentas.
Energetikos sektorius laukia specialistų: studijos atveria kelią į perspektyvią karjerą
Pasak doc. dr. Ž. Kavaliausko, šios studijų programos absolventų laukia platus karjeros spektras energetikos ir susijusiose srityse – jie galės dirbti tiek viešajame, tiek privačiame sektoriuje, tokiose pozicijose kaip atsinaujinančios energetikos sistemų projektuotojai ir inžinieriai, energetikos sistemų diegimo ir eksploatavimo specialistai, projektų vadovai, techniniai konsultantai, gamybos technologijų ekspertai, AE sistemų komponentų tiekimo, prekybos, diegimo ir priežiūros specialistai, gamybos ir energijos tiekimo įmonių darbuotojai, užsiimantys žiedinės ekonomikos sprendimais.
„Taip pat galimos darbo vietos tarptautinėse kompanijose, dalyvavimas ES projektuose, tolesnės studijos magistrantūroje Lietuvoje ar užsienyje. Atsižvelgiant į rinkos tendencijas, šios srities specialistų poreikis tik didės – tiek dėl energetinės transformacijos, tiek dėl technologijų pažangos“, – pažymi doc. dr. Ž. Kavaliauskas.
„Ignitis grupės“ #EnergySmartSTART edukacinių programų vadovė Vaiva Rutkauskaitė taip pat pabrėžia plačias karjeros perspektyvas pasirinkusiems šią studijų programą. Ji pažymi, kad per artimiausią dešimtmetį Lietuvai prireiks tūkstančių specialistų, galinčių dirbti jūrinės energetikos srityje ir didelė jų dalis bus inžinieriai.
„Šiuo metu studentai dar vangiai renkasi inžinerijos studijas, todėl darbo rinkoje jaučiamas specialistų trūkumas. Jau šiandien energetikos sektoriuje dirba apie 100 skirtingų profesijų specialistų! Reikalingi atsinaujinančios energetikos inžinieriai, jūrinių vėjo parkų projektuotojai, tvarumo inžinieriai – inovatoriai, vandenilio technologijų ekspertai, energetikos duomenų analitikai, elektros tinklų dizaineriai. Ir tai dar ne visos specialybės, nes, tikėtina, ateinantys studentai ir patys jas kurs“, – sako V. Rutkauskaitė.
Ji atkreipia dėmesį, kad „Ignitis grupė“, skatindama šalies moksleivius rinktis elektros ir energijos inžinerijos krypčių studijas, skiria ir finansinę paramą. Siekdama į energetikos sektorių pritraukti naujų talentų ir Lietuvoje sukurti ateities energetikų profesinį centrą, bendrovė skiria beveik milijoną eurų paramos Lietuvos jaunimui.
„Lietuva gali tapti ateities energetikų profesiniu centru (HUB) visam Baltijos šalių regionui. Energetikos specialistų paklausa kasmet vis auga – prognozuojama, kad iki 2030 m. vien Lietuvai papildomai reikės mažiausiai kelių tūkstančių specialistų. „Ignitis grupės“ inicijuota #EnergySmartSTART programa siekiame paskatinti rinktis elektros ir energijos inžinerijos studijų kryptis ir prisidėti prie siekio Lietuvai tapti elektrą eksportuojančią valstybe“, – sako „Ignitis grupės“ #EnergySmartSTART edukacinių programų vadovė ir primena, kad stipendijas gaunantys studentai yra kviečiami bendrovės įmonėse atlikti apmokamas praktikas, o jų pabaigoje – ir pasilikti dirbti įmonėse.
Stojantieji šiemet galės rinktis ir daugiau naujų studijų programų – Vaidybą, Skubiosios medicinos pagalbą, Sistemų administravimą, Verslo duomenų analitiką, Teisės ir duomenų apsaugą.
Kauno kolegija išsiskiria plačiu studijų programų spektru – Verslo, Medicinos, Informatikos, inžinerijos ir technologijų, Menų ir ugdymo, Alytaus fakultetuose ir Tauragės skyriuje realizuojama per 60 studijų programų – nuo informatikos, inžinerijos ir technologijų iki menų, socialinių mokslų ir medicinos.
Studijų programos yra sudarytos taip, kad besimokantieji per studijų laikotarpį įgytų tvirtas teorines žinias ir maksimaliai išlavintų praktinius įgūdžius. Praktinis rengimas sudaro mažiausiai trečdalį studijų programos apimties.
Baigusieji studijas Kauno kolegija įgyja profesinį bakalauro laipsnį. Profesinio bakalauro kvalifikacinį laipsnį žymintis diplomas sėkmingai baigusiems studijų programą gali būti išduodamas tik tos aukštosios mokyklos, kurios veiklą Studijų kokybės vertinimo centras įvertino teigiamai.
Daugiau informacijos apie studijas Kauno kolegijoje – čia.
Straipsnis publikuotas portale lrytas.lt