Kauno kolegijai, sėkmingai inicijuojančiai ir vykdančiai nacionalinius bei tarptautinius projektus, 2023-ieji metai tapo proveržio metais. Intensyvaus darbo dėka atrandama vis naujų finansavimo šaltinių ar programų, todėl 2023 metais parengtos net 128 projektinės paraiškos (58 nacionalinių, 43 tarptautinių, 27 vidinių projektų), t. y. beveik dvigubai daugiau nei 2022 metais, kai buvo parengta 70 projektinių paraiškų.
2023 metais Kauno kolegijoje buvo įgyvendinami 98 projektai (35 nacionaliniai, 45 tarptautiniai, 18 vidinių), kurių bendra vertė – daugiau nei 6,6 mln. eurų.
Pasak direktoriaus pavaduotojos organizacijos vystymui dr. Ingos Stravinskienės, Kauno kolegijos 2021–2025 strategijoje kolegija identifikuojama kaip pažangi, Europos aukštojo mokslo institucija, kryptingai brėžianti strategines gaires kolegijos veiklos tarptautiškumo didinimui. Į asmens ir visuomenės poreikius nukreiptos inovacijos, augant tarptautiškumo svarbai, yra būtinos, siekiant sėkmingos kolegijos veiklos. Kauno kolegija, atsižvelgdama į savo veiklos strategiją, aiškiai identifikuoja tikslines grupes ir projektines veiklas tikslingai kreipia į šias grupes, projektinių veiklų vykdymui renkasi patikimus partnerius, projektuose numato konkrečius, išmatuojamus ir pasiekiamus kiekybinius bei kokybinius rodiklius. Todėl Kauno kolegijoje rengtų projektų sėkmės procentas 2023 metais pasiekė net 42,19 proc.
Kauno kolegijos Projektų skyriaus vadovė Lina Kuraitienė akcentuoja, kad Kauno kolegijai siekiant tapti taikomųjų mokslų universitetu, labai svarbūs mokslo projektai. Jos teigimu, svarbu skatinti kolegijos tyrėjus ir studentus dar aktyviau įsitraukti į tarptautinius bei nacionalinius mokslo taikomosios veiklos projektus. Pirmieji žingsniai jau žengti – 2023 metais Kauno kolegijos studentai kartu su dėstytojais parengė ir Lietuvos mokslo tarybai pateikė net 24 studentų tyrimų projektus. Dar vienas didelis pastarojo meto pasiekimas – Kauno kolegija pirmą kartą partnerio teisėmis parengė ir Europos Komisijai pateikė projektą pagal „Europos horizonto“ mokslo programą.
Projektų skyriaus vyr. specialistė Vytautė Giedraitienė džiaugiasi, kad institucija ir toliau rodo lyderystę tarptautinių projektų koordinavimo srityje. Kauno kolegija, 2020 metais tapusi pirmąja Lietuvos aukštojo mokslo institucija, gavusia finansavimą koordinuoti „Erasmus+“ programos gebėjimų stiprinimo projektą, nesustojo ir per pastaruosius 4 metus, kaip projektų koordinatorė, gavo finansavimą net 5 tarptautiniams projektams pagal „Erasmus+“ programą. 2023 metais Kauno kolegija gavo finansavimą „Erasmus+“ strateginės partnerystės projektui „Personal Green Skills in Higher Education“ (PeGSinHe), kurio paraiškos kokybę ekspertai įvertino 24 balais iš 25 galimų. Dėl to Švietimo mainų paramos fondo organizuotame seminare, skirtame paraiškų teikėjams, Kauno kolegijos atstovai, kaip ekspertai, buvo pakviesti pasidalinti savo gerąja patirtimi ir sėkmės istorija koordinuojant „Erasmus+“ bendradarbiavimo partnerysčių projektus.
Tarptautiškumas Kauno kolegijos bendruomenėje suvokiamas kaip priemonė, kuri ženkliai prisideda prie kokybiško kolegijos misijos įgyvendinimo, todėl Kauno kolegija ne tik aktyviai dalyvauja tarptautinių tinklų veiklose, bet ir siekia įsilieti į tarptautinį Europos universitetų aljansą. 2023 metais kolegija kartu su aljanso partneriais tobulino paraišką siekiant gauti finansavimą UNINOVIS Data for L.I.F.E Europos universitetų aljanso sukūrimui, kuris atvertų galimybes vykdyti didesnius projektus, platesnės apimties mokslo programas bei įkurti studijų centrus (angl. study hubs).
