Balandžio 23 d. Kauno kolegijos Menų ir ugdymo fakulteto Menų akademijos Laikinojoje M. K. Čiurlionio dailės galerijoje (A. Mackevičiaus g. 27, Kaunas) atidaroma MO muziejaus ir Kauno miesto muziejaus organizuojama paroda „Kaunas–Vilnius: nuversti kalnus“, atverianti pamatinę dviejų didžiųjų Lietuvos miestų priklausomybę vienas nuo kito. Parodoje įvairiais pjūviais nagrinėjama Kauno ir Vilniaus kultūra, socialinis gyvenimas, panašumai ir skirtumai. Aiškinamasi, ką reiškia būti kauniečiu ar vilniečiu, koks jų požiūris į save ir kitą, identifikuojami ir dekonstruojami mitai, stereotipai bei kompleksai.
Vilniaus ir Kauno gyvenimą apaugusi puikybė ir prietarai paslepia tiesą – šiems miestams reikia vienas kito, kitaip jie pasmerkti „karikatūrinei egzistencijai“. Tai dar prieš šimtą metų savo dienoraštyje užrašė Mykolas Römeris. Apie tai pasakoja MO muziejaus ir Kauno miesto muziejaus tuo pačiu metu Vilniuje ir Kaune veikianti paroda. Suprasti meninę, kultūrinę ir politinę šių dviejų miestų sąveiką parodoje padeda „kalnai“ – centro, kliūties, iššūkio, komplekso, autonomijos, ginties metafora. Per parodos pasakojime nuolat iškylančius keturis kalnus – Gedimino kalną, Žaliakalnį, Boufalo kalną ir Pelėdų kalną – atskleidžiamos skirtingos Kauno ir Vilniaus sąveikos formos. Pasakojama, kaip susiformavo du centrai, akropoliai, ir kaip jie keitėsi nuo Lietuvos centro idėjos iki nevisaverčių sostinių reiškinio. Klausiama, ką reiškia būti polio gyventoju – kauniečiu ir vilniečiu, kaip kuriama miesto gyventojo tapatybė, jos tikrumas, išskirtinumas, autonomiškumas, stereotipai ir mitai.
Miestai taip pat apmąstomi kaip nekropoliai, kur fiziškai ir simboliškai laidojama, atsisveikinama ir įamžinama. Šitaip atminties ritualais parodoma, kaip miestai save suvokia, ką siekia pasilikti, o ką – atmesti ir kokie išryškėja tarpusavio skirtumai. Parodoje nagrinėjamos ir Kauno-Vilniaus jungtys ir mainai – nuo gamtinių iki simbolinių, nuo dipolio vizijos iki dvivietystės tapatybės, nuo kultūrinės donorystės iki darbo jėgos vampyrizmo.
Parodos kalnai ir motyvai atsikartoja abiejų muziejų ekspozicijų salėse, bet pasakoja skirtingas istorijas. Šitaip parodos koncepcija ir architektūra pati įkūnija riomerišką Kauno ir Vilniaus būtinybę būti kartu: norint pamatyti visą parodą, reikia aplankyti abu miestus.
Interviu su parodos koncepcijos autoriumi istoriku Tomu Vaiseta ir kuratore Migle Survilaite skaitykite portale „Kaunas pilnas kultūros“.
Parodos komanda:
Idėjos autoriai ir organizatoriai: Kauno miesto muziejus ir MO muziejus
Parodos koncepcijos autorius – Tomas Vaiseta
Parodos kuratoriai ir ko-kuratoriai: Justina Juodišiūtė, Kotryna Lingienė, Kęstutis Lingys, Ernestas Parulskis, Miglė Survilaitė, Rasa Žukienė
Konsultantės: Julijana Andriejauskienė, Marija Drėmaitė, Linara Dovydaitytė, Giedrė Godienė, Lara Lempertienė, Jurgita Verbickienė, Sigita Žemaitytė-Strazdė
Koordinatorės: Iveta Jaugaitė, Justina Juodišiūtė, Giedrė Malūkaitė, Sigita Žemaitytė-Strazdė
Architektai: Vladas Suncovas, Julijonas Urbonas
Dizainerė – Inga Navickaitė-Drąsutė
Parodos organizatoriai dėkoja: Vytautas Ališauskas, Mindaugas Balkus, Ingvaras Butautas, Aušrinė Cemnolonskė, Norbertas Černiauskas, Gintaras Česonis, Algimantas Grigas, Giedrė Jankevičiūtė, Emilija Jasiulevičiūtė, Giedrė Kadžiulytė, Gražina Kadžytė, Laima Kreivytė, Mykolė Lukošienė, Gintarė Masteikaitė, Ignas Merkys, Giedrė Milerytė-Japertienė, Inga Pažereckaitė-Kalėdienė, Daiva Šabasevičienė, Helmutas Šabasevičius, Giedrius Šlikas, Irena Šutinienė, Audronė Veilentienė, Emanuelis Zingeris
Parodos darbo laikas (Laikinoji M. K. Čiurlionio dailės galerija – A. Mackevičiaus g. 27, Kaunas):
atidarymo savaitgalį (balandžio 23–24 d.): VI–VII 12.00–20.00;
kitomis dienomis: I – nedarbo diena, II–III 11.00–17.00, IV–V 12.00–20.00, VI–VII 12.00–18.00
Paroda veikia: 2022 m. balandžio 23 d. – rugpjūčio 28 d.
Paroda yra „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ programos dalis.
