Prieš daugiau nei metus laiko pasaulį sukausčiusi pandemija neabejotinai palietė ir darbo rinką. Lankstus darbo grafikas, galimybė dirbti iš namų ar bet kurios kitos vietos – bene ryškiausiai pastebimi pokyčiai, įvykę per pastaruosius metus.

Vienaip ar kitaip, prie šių pokyčių teko prisitaikyti tiek darbo rinkos senbuviams, tiek aukštųjų mokyklų absolventams. Kokias galimybes pandemija atvėrė pastariesiems ir kaip jomis pasinaudoti bus galima sužinoti lapkričio 15–19 dienomis vyksiančiose Kauno kolegijos „Praktikos ir karjeros dienose‘21“.

Pandemija pakeitė darbo rinkos žaidimo taisykles

Įvairių įmonių atstovai sutinka, kad pandemija didžiausią įtaką turėjo dviem sritims: sparčiai skaitmenizacijai bei pasikeitusiam darbdavių požiūriui į nuotolinį darbą.

„Paskutiniais metais išryškėjo dvi pokyčių kryptys. Skaitmenizacija – daugybė verslų nori perkelti savo veiklas į skaitmeninę erdvę. Taip siekiama sumažinti tiesioginio kontakto būtinybę ir priartinti paslaugas prie mažiau mobilaus kliento. Skaitmenizacijos poreikis kuria darbo vietas įvairiausių sričių IT specialistams: programuotojams, inžinieriams, IT paslaugų valdymo ir planavimo analitikams bei kitiems.

Antrasis pokytis yra nuotolinis ar lankstusis darbas – darbdaviai, besirūpinantys savo darbuotojų sveikata, kuria saugią ir patogią aplinką. Tai apima ir darbą iš namų. Tokiu būdu iš darbuotojo perspektyvos tai yra galimybė bendradarbiauti su darbdaviu, kuris fiziškai nėra arti – mieste, rajone ar šalyje“, – atskleidžia „TransUnion Baltics“ IT Operacijų padalinio vadovė Radvilė Krušinskienė. Šiai nuomonei pritaria ir „Telia“ Privačių skambučių centro vadovas Nerijus Šeputis.

„Pandemija ypatingai pagreitino skaitmenizavimo procesus – per porą naktų įmonės sukūrė nuotolinio aptarnavimo kanalus, aktyvavimo priemones prekybai, aptarnavimui, link kurių ėjo keletą metų. Dėl to pasikeitė ir klientų poreikiai bei įpročiai.

Įdomu tai, jog remiantis konsultacijų bendrovės „McKinsey&Co“ duomenimis, net 75 proc. pirkėjų išbandė naujus nuotolinio apsipirkimo būdus, įskaitant ir maisto pristatymą į namus, todėl darbo rinkoje vyko esminiai pokyčiai, pvz.: stipriai traukėsi kontaktinio aptarnavimo sektoriai – kavinės, restoranai, prekybos centrai. Tai lėmė augantį poreikį personalo, gebančio dirbti, komunikuoti ir aptarnauti klientus nuotoliniu būdu.

Puikiu persiorientavimo pavyzdžiu galima laikyti ir „Telia“ – darbuotojai, iki pandemijos klientus aptarnavę kontaktiniu būdu salonuose ir pastariesiems staiga užsidarius, buvo mažiau nei per savaitę laiko išmokyti dirbti su naujomis programomis bei įrankiais, reikalingais nuotoliniam darbui. Taip pat buvo išdalyta darbui iš namų reikalinga įranga. Visa tai leido puikiai atlikti darbo funkcijas ir suvaldyti klientų srautus telefonu, pokalbiais internetu bei elektroniniu paštu.

Taip pat atsirado ir naujas darbo būdas, vadinamas hibridiniu, kai darbuotojai, kurių pozicijos tai leidžia, gali dalį laiko dirbti iš darbo vietos, dalį laiko – namuose. Taip taupomas laikas kelionėms į darbą ar net stebimas didesnis darbuotojų produktyvumas“, – patirtimi ir pastebėtais pokyčiais dalijasi N. Šeputis.

Su kiek kitokiais iššūkiais teko susidurti logistikos sektoriui – staiga išaugusios darbo apimtys vertė ieškoti ne tik daugiau darbuotojų, bet ir kėlė iššūkių užtikrinant visų saugumą.

„Mūsų sektorius pandemijos metu plėtėsi labai intensyviai, todėl susidūrėme su daugybe iššūkių: darbuotojų trūkumas, papildoma įranga, saugių darbo sąlygų užtikrinimas, darbo organizavimas ir t. t. Mūsų sektoriuje buvo stebimi tokie pokyčiai, kaip išaugusi darbuotojų paklausa. Potencialūs darbuotojai pandemijos pradžioje buvo „išsigandę“, jiems reikėjo užtikrinti saugias darbo sąlygas (dėl viruso plitimo) bei įrodyti, kad mūsų darbo organizavimas iš tiesų, kiek įmanoma, yra saugus, kad įmonei tai rūpi ir į tai investuojama“, – apie iššūkius, su kuriais teko susidurti, pasakoja „DPD Lietuva“ personalo vadybininkė Agnė Černevičiūtė.

„Kalbant apie mūsų įmonę, pandemijos pradžioje susidūrėme su nežinomybe. Nežinojome, kaip ši situacija paveiks mūsų verslą, pardavimus, todėl per pirmąjį karantiną šiek tiek sulėtinome gamybos apimtis. Dabar matome, kad tai buvo bereikalingas atsargumas. Priešingai nei manėme, po karantino produkcijos pardavimai ėmė sparčiai augti – iki šiol „vejamės“ gamybos apimtis, todėl ir darbuotojų poreikis nesumažėjo. Esame technologijų įmonė – visada norime būti pirmaujančių gretose tiek tarp Lietuvos, tiek tarp Europos baldininkų. Esame atviri jauniems specialistams, kurie studijų metu įgytas žinias nori pritaikyti praktikoje ir nuolat augti kartu su įmone“, – sako baldų gamybos įmonės „Freda“ personalo direktorė Renata Liumparienė.

Galimybės, atsivėrusios jauniesiems specialistams

Nepaisant neigiamų padarinių darbo rinkai, kartu pandemija atvėrė ir ne vieną galimybę – samdomi darbuotojai, įžvelgę potencialą, ėmėsi kurti savo verslus, dalis darbuotojų persikvalifikavo, kiti atrado save naujose srityse. Darbdaviai pastebi, kad šiuo metu itin trūksta įvairių sričių darbuotojų, todėl galima teigti, kad galimybių jauniesiems specialistams pandemija atvėrė kaip niekad daug.

„Jaunas specialistas turi daug kelių, kviečiu juos tyrinėti. Atsirado daug naujų IT darbo vietų, yra galimybė dirbti iš namų. Smalsaukite – išbandykite save, atpažinkite veiklas, kurios teikia malonumą – kurti programas, vertinti ir adaptuoti vartotojo sąsajas (UX), užtikrinti, kad programų pakeitimai vyktų nepastebimai, gilintis į sistemų duomenis ir teikti įžvalgas. Raskite tai, kas jums patrauklu. Tada bus smagu dirbti.

Galimybė dirbti iš namų reiškia, kad kartu su tuo kas jums brangu – namai, artimieji, augintiniai – galite pasirinkti ir svajonių darbdavį – kitam mieste, kitam rajone. Anksčiau tokias galimybes darbdaviai siūlydavo išimtinais atvejais. Šiandien jos tapo norma. Pasinaudokite!“ – skatina „TransUnion Baltics“ IT Operacijų padalinio vadovė R. Krušinskienė.

„Kalbant apie jaunuosius specialistus, manau, jog pandemija atvėrė galimybę rinktis profesiją neišeinant iš namų ir suteikė daugiau laisvės atrasti tai, ką iš tiesų norisi gyvenime veikti. Pandemija parodė, kurie verslai dirba stabiliai, o kurie „kabojo ant plauko“, todėl renkantis darbdavį verta atkreipti dėmesį į įmonės stabilumą, požiūrį į darbuotoją, įmonės kultūrą ir tolesnes perspektyvas ne tik atlygio, veiklos, bet ir karjeros prasme. Mano asmeninis patarimas – rinktis įmonę, kurioje bus galimybė augti profesine prasme, kadangi tai yra tolesnio karjeros kelio pagrindas, ir tik po to vertinti atlygį bei kitas naudas“, – pataria „Telia“ Privačių skambučių centro vadovas N. Šeputis.

„Manau, kad mūsų sektoriuje pandemija naujiems specialistams atvėrė daugiau galimybių. T. y. mūsų sektorius plečiasi labai intensyviai, o tai reiškia, kad darbuotojų poreikis nuolat auga, taigi įsidarbinimo galimybės taip pat didėja. Atsirado lankstaus darbo laiko / nuotolinio darbo galimybės.

Manau, kad visų pirma jaunieji specialistai privalo būti aktyvūs ir motyvuoti. Vis daugiau įmonių yra pasirengusios įdarbinti darbuotojus be analogiško darbo patirties ir juos apmokyti – tik čia svarbiausia yra jaunojo specialisto motyvacija ir entuziazmas“, – sako „DPD Lietuva“ personalo vadybininkė A. Černevičiūtė. Jai pritaria ir „Freda“ personalo direktorė R. Liumparienė.

„Dabar, kaip niekad anksčiau, darbdaviai jaučia padidėjusį kvalifikuotų specialistų poreikį. Jų trūkumas darbo rinkoje atveria visas galimybes studijas pabaigusiam ar studijuojančiam ir darbo besidairančiam studentui rinktis darbdavį pagal savo galimybes ir poreikius. Be profesinių žinių ne mažiau svarbios ir būsimo darbuotojo asmeninės savybės – darbdaviai visada laukia motyvuotų, žingeidžių, norinčių augti profesinėje srityje ir kilti karjeros laiptais specialistų.

Neapsisprendusiems studentams „pasitikrinti“ darbdavį ir „pasimatuoti“ profesiją labai padeda studijų metu atliekama praktika“, – mintimis dalijasi R. Liumparienė.

Daugiau informacijos apie Kauno kolegijos „Praktikos ir karjeros dienas‘21“ galima rasti čia.

Straipsnis publikuotas „Kauno dienoje“.