Ateities darbo vietų ataskaitoje (angl. Future of Jobs Report) skelbiama, kad 2025–2030 metais vienas iš įgūdžių, kurio svarba, manoma, augs yra kūrybinis mąstymas. Atsižvelgiant į augančią šios kompetencijos reikšmę, Kauno kolegijoje veikia verslumo ir kūrybiškumo centas „ideaPoint“, o jo vadovė Goda Kacilevičiūtė įsitikinusi – kūrybiškumas padeda spręsti visą spektrą iššūkių ir yra reikalingas pačių įvairiausių sričių specialistams.

„Kauno kolegijos studentų kūrybiškumą ugdome kompleksiškai – tiek per studijų procesą, tiek per papildomas iniciatyvas. Mūsų centre dirba 15 dėstytojų komanda, kuri tą patį studijų dalyką Kūrybiškumas ir antreprenerystė dėsto skirtingų fakultetų studentams. Tai tapo privalomu studijų dalyku daugumai studentų, todėl kūrybinis mąstymas šiandien yra visų studijų pagrindas, o ne tik papildoma kompetencija“, – dalinasi G. Kacilevičiūtė.

Ji pažymi, kad centre taip pat sistemingai kuriama aplinka, kurioje studentai gauna įvairių kūrybinių stimulų. Tam organizuojamos kūrybinės dirbtuvės su Lietuvos ir užsienio dizaino mąstysenos (angl. design thinking), inovacijų ir kūrybiškumo ekspertais.

„Kasmetinis renginys „reHack“ yra dar viena svarbi platforma kūrybiškumui ugdyti. Čia studentai ne tik generuoja idėjas, bet ir mokosi spręsti tvarumo, žiedinės ekonomikos, technologinių inovacijų iššūkius. Renginio tarpdiscipliniškumas padeda suprasti, kad kūrybiškumas gimsta būtent skirtingų kompetencijų sankirtoje“, – sako G. Kacilevičiūtė.

Pasak jos, dažniausiai kūrybiškiausi sprendimai gimsta ne menų ar su kūryba tiesiogiai siejamose programose. Vis dėlto, beveik visos studijos vienaip ar kitaip susijusios su kūryba – marketingo specialistas kuria marketingo strategiją, technologas sprendžia techninę problemą, o socialinių mokslų studentas formuoja naują požiūrį. Todėl kūrybiškumas tampa ta jungtimi, kuri suartina skirtingas studijų kryptis ir padeda studentams tapti sumaniais, mąstančiais ir ateičiai pasirengusiais specialistais.

„Viename mūsų renginių viešėjęs gatvės menininkas pateikė puikų pavyzdį: kartais tapybai pasirinkta sienos vieta yra fiziškai nepasiekiama, o standartiniai įrankiai netinka. Tuomet prasideda kūrybinis procesas – menininkas turi ne tik kurti, bet ir sugalvoti, kaip pasigaminti reikiamą įrankį – sukonstruoti ilgintuvą iš improvizuotų priemonių ar sukurti visiškai naują sprendimą“, – dalinasi Kauno kolegijoje veikiančio verslumo ir kūrybiškumo centro „ideaPoint“ vadovė.

Šis pavyzdys, pasak jos, puikiai atskleidžia kūrybiškumo esmę – tai ne tik „ką sukurti“, bet ir „kaip tai padaryti“: „Tai labai praktiška, reali, kasdieniame darbe reikalinga kompetencija, padedanti improvizuoti, prisitaikyti ir veikti čia ir dabar – nuo menininko iki inžinieriaus ar sveikatos priežiūros specialisto.“

Straipsnis publikuotas žurnale „Kuo būti“