Gegužės 28 d. Kauno kolegijos Medicinos fakulteto Socialinio darbo katedra, Lietuvos socialinių darbuotojų asociacija ir socialiniai partneriai nuotoliniu būdu organizavo mokslinę-praktinę konferenciją „Kalba Kauno regionas: socialinio darbo įvairovė, patirtys ir perspektyvos”, kuri virtualioje erdvėje subūrė beveik 4000 dalyvių. Renginio metu atskleista socialinių paslaugų teikimo įvairovė, patirtys ir perspektyvos Kauno regione.

Kas laukia socialinių darbuotojų?

Konferencijos metu Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė dėkojo socialiniams darbuotojams už jų atsidavimą darbui ir pasidžiaugė, kad visuomenės apklausų rezultatai rodo, kad net 70 proc. šalies gyventojų socialinį darbą vertina kaip naudingą visuomenei. Ministrė atskleidė, jog Seimui bus teikiamas svarstyti atnaujintas socialinių paslaugų įstatymo paketas, kuriame ypatingas dėmesys skiriamas socialinių paslaugų kokybės gerinimui bei socialinių paslaugų srities darbuotojų kompetencijų tobulinimui.

„Suprantame, kad didžiąja dalimi socialinių paslaugų kokybę lemia socialinių darbuotojų atsidavimas darbui, motyvacija ir profesinės kompetencijos, todėl esame numatę lėšų, kurios bus skirtos šios srities darbuotojų profesinių kompetencijų tobulinimui. Jiems bus suteikiamos galimybės reguliariai dalyvauti mokymuose, supervizijose ir tai bus įskaitoma į jų darbo laiką, mokant vidutinį darbo užmokestį. Reguliariai profesines kompetencijas siūlysime tobulinti visiems socialinių paslaugų srities darbuotojams, taip pat socialinio darbuotojo padėjėjams“, – konferencijos metu planais dalijosi M. Navickienė.

Lietuvos socialinio darbo asociacijos svarba

Konferencijos metu Lietuvos socialinių darbuotojų asociacijos prezidentė Jūratė Tamašauskienė, pristačiusi pranešimą „Stipri bendrystė – stipri profesija“, atkreipė dėmesį į socialinių darbuotojų asociacijos svarbą bei iššūkius, su kuriais tenka susidurti.

„Vienas iš pagrindinių tikslų – siekti socialinio darbuotojo profesijos prestižo gerinimo visuomenėje. Tai profesija, kuri vadovaujasi humanistinėmis ir demokratinėmis vertybėmis. Iki šiol socialiniams darbuotojams tekdavo susidurti su sunkumais įsitvirtinant, tačiau pandemija parodė, kad šie specialistai išties labai reikalingi.

Svarbu, kad į socialinės politikos formavimą galėtų įsitraukti ir socialiniai darbuotojai, pasidalydami savo įžvalgomis apie tai, kaip tam tikri įstatymai, reguliuojantys mūsų veiklą, veikia praktikoje, kas trukdo, kas padeda, ko mums reikia. Socialinių darbuotojų asociacija gali būti ta platforma, per kurią socialiniai darbuotojai gali išsakyti savo poreikius socialinės politikos formuotojams“, – pasakojo J. Tamašauskienė. Ji taip pat pabrėžė, kad bendradarbiavimas su kitais specialistais – būtinas.

„Birželio mėnesį asociacijos nariams startuoja nauja kompetencija – energetiniai patarėjai. Kartu su asociacija apmokysime socialinius darbuotojus, dirbančius su šeimomis, bendruomenėje arba savarankiškam gyvenimui rengiančius negalią turinčius vaikus valdyti energetinius išteklius, mokėti taupyti energiją“, – kalbėjo J. Tamašauskienė.

Ko reikia, kad socialinis darbuotojas būtų išgirstas?

Socialinio darbo profesija – pasaulinė profesija. Socialinis darbas yra į praktinę veiklą orientuota profesinė veikla ir akademinė disciplina, kuri įgalina žmones, šeimas (mikro lygmuo), bendruomenes (mezo lygmuo) ir visuomenę (makro lygmuo) spręsti tarpusavio santykių ir socialines problemas, skatindama socialinę kaitą, gerindama gyvenimo kokybę ir stiprindama solidarumą bei socialinį teisingumą. Socialinis darbas taip pat leidžia įveikti kylančius iššūkius ir siekia gerovės kūrimo, žmogaus teisių užtikrinimo ir saugojimo, socialinės įtraukties didinimo.

Apie socialiniams darbuotojams reikalingas kompetencijas konferencijos metu kalbėjo Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Socialinio darbo katedros docentė, vedėja dr. Rasa Naujanienė. Pranešimo „Kokios kompetencijos reikalingos šiuolaikiniam socialiniam darbuotojui ir kaip jos įgyjamos?“ metu R. Naujanienė atkreipė dėmesį į dirbančiojo gebėjimą taikyti turimas žinias efektyviai sprendžiant kylančias problemas.

„Įsipareigojau atsakyti, kaip įgyjamos kompetencijos esant ambicingiems ir išsikeliant asmeninius bei profesinius tikslus. Tam svarbiausi šie aspektai: prasmingos studijos; prasmingas kvalifikacijos tobulinimas; mokymasis iš kitų patirties ir dalijimasis ja su kitais; savirefleksija, supervizija, intervizija; praktikos tyrimai; savišvieta ir inteligencija; dalyvavimas visuomenėje veikloje; prasmingas ir laimingas gyvenimas“, – kalbėjo R. Naujanienė.

Kauno kolegijos Medicinos fakulteto Socialinio darbo katedros vedėja Virginija Kondratavičienė, sveikindama konferencijos dalyvius linkėjo, kad šis renginys taptų kasmetiniu, o jo metu būtų dalijamasi socialinių paslaugų teikimo įvairove, patirtimis, iššūkiais bei perspektyvomis Kauno regione.