Praėjusiais metais Kauno kolegija pradėjo vykdyti projektą „Inovatyvūs mėsos konservų gamybos būdai ūkyje“, kuris finansuojamas Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis. Įgyvendinant projektą, buvo parengta parodomojo bandymo metodika, suburtos pasidalijimo grupės ir vykdomas jų darbas, taip pat buvo atlikta 10 parodomųjų bandymų šalies ūkininkų ūkiuose bei mažose perdirbimo įmonėse.
Parodomuosiuose bandymuose ūkininkų geranoriškumas ir žingeidumas
Aukštoji mokykla, siekdama, kad kuo daugiau ūkininkų susipažintų su mokslo pažanga, projekto įgyvendinimo metu vykdė parodomuosius bandymus, skatinančius ūkininkus naudoti beatliekes technologijas, siekiant gerinti užaugintos produkcijos perdirbimą gyvulininkystės ūkiuose. Žemės ūkyje perdirbant žemės ūkio produkciją, susidaro itin dideli kiekiai technologinių atliekų, kurios niekaip nepanaudojamos arba panaudojamos netikslingai.
Kauno kolegijos maisto technologė ir projekto vadovė Žydronė Žarskienė pasakojo, kad parodomiesiems bandymams buvo kruopščiai atrinkti ūkininkai bei mažosios mėsos perdirbimo įmonės. Norinčiųjų sudalyvauti projekte buvo daugiau nei numatytų parodomųjų bandymų. Parodomaisiais bandymais buvo siekiama pademonstruoti, kaip būtų galima kuo efektyviau panaudoti visas vertingas gyvulių skerdenų dalis bei subproduktus pasigaminant mėsos konservus.
Bandymai naudojant naująsias mėsos konservavimo technologijas vyko įvairiuose Lietuvos mietuose. Lietuvos ūkininkai ir mėsos perdirbėjai noriai įsileido į savo valdas, domėjosi technologijomis, savo laiką skyrė tobulėjimui ir žinių bagažui papildyti.
Gaminant konservus iš įvairių rūšių gyvulių mėsos dalių ir subproduktų, buvo sumažintas druskos kiekis. Kad suintensyvinti produkto skonį ir aromatą, buvo naudoti įvairūs ekologiški prieskonių mišiniai, kurių sudėtyje buvo paprastojo pankolio žolė, pankolinės kinmėtės žolė, česnakas, juozažolės žolė, vaistinio čiobrelio žolė, kalninio dašio žolė, paprastojo kadagio uogos, blakinės kalendros žolė, lauro lapai, juodieji pipirai, kvepiantieji pipirai, nes jie pasižymi baktericidinėmis savybėmis.
Pasak projekto vadovės Žydronės Žarskienės, ūkininkai buvo labai žingeidūs ir neabejingi informacijai, susijusiai su tikslingu visų skerdenos dalių panaudojimu ir perdirbimu, įrangos panaudojimu.
Parodomųjų bandymų metu buvo aiškinamasi, kaip veikia įrengimai, kokią mėsą geriausia naudoti konservų gamybai, kaip įvertinti žaliavos kokybę jusliniu būdu, kaip išmatuoti mėsos pH ir kokia turi būti paruoštos masės temperatūra.
Bandymų dalyvius domino, kaip paruošti masę konservams, t. y. pjaustyti ar malti, todėl bandymu metu buvo gaminami įvairiai smulkintos mėsos žaliavos konservai, kad dalyviai patys galėtų įvertinti, kokie konservai jų skoniui yra priimtinesni. Parodomųjų bandymų metu buvo diskutuojama apie konservų tarą, kas geriau – stiklinė ar skardinė dėžutė, todėl buvo konservuojama keliose tarose, ieškota aromato ir skonio skirtumų, vizualumo ir estetikos.
Naujų technologijų sklaida
Įgyvendinant parodomuosius bandymus įvairiose Lietuvos apskrityse, informacija pasiekė platų klausytojų ratą, nes kai kurie ūkininkai pasikviesdavo savo kaimynus, netoliese gyvenančius draugus ar giminaičius.
Kauno kolegijos maisto technologė ir projekto vadovė Žydronė Žarskienė, paklausta, kuo šie mokymai buvo naudingi ūkininkams, teigė, kad pastarieji įgijo ir sustiprino mėsos perdirbimo pagrindus, o taip pat išmoko taikyti naujus metodus, padedančius gaminti vertingesnius, turinčius mažiau druskos mėsos produktus, sunaudoti visą žaliavą. Na, o atokiuose kaimuose gyvenantys ūkininkai džiaugėsi, kad galės pasipildyti maisto atsargas žiemai, pavaišinti svečius ar įdėti lauknešėlį vaikams. Smulkieji mėsos perdirbėjai teigė, kad suderinus receptūras ir technologijas su rajono Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos skyriumi papildys ir praplės mėsos gaminių asortimentą.
(subjektas, atsakingas už informacijos turinį – Kauno kolegija)
