Balandžio 19 d., 16 val. Kauno kolegijos Justino Vienožinskio menų fakultete (A. Mackevičiaus g. 27, Kaunas) vyks tekstilininko doc. Zenono Varnausko vardo suteikimo 305 auditorijai iškilmės ir dviejų parodų – „Zenonas Varnauskas: mokytojas ir jo mokiniai“, „Nemuno krašto žmonės. Zenono Varnausko tapyba“ – atidarymas. Parodos skirtos tekstilininko, tapytojo ir dailės pedagogo doc. Zenono Varnausko (1923 – 2010) atminimui.
Zenonas Varnauskas gimė 1923 m. Šakiuose. 1934–1937 m. mokėsi Šiaulių gimnazijoje. 1940–1947 m. studijavo tekstilę ir grafiką Taikomosios ir dekoratyvinės dailės institute Kaune. Jam dėstė žymūs buvusios Kauno meno mokyklos pedagogai: Adomas Galdikas, Viktoras Petravičius, Jonas Puzinas, Antanas Kučas, Liudas Truikys, Klemensas Čerbulėnas. Z. Varnauskas buvo pirmas Lietuvoje gavęs dailininko-tekstilininko diplomą. Vėliau menininkas Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės institute dėstė piešimą ir buvo paskirtas dirbti į Dailiųjų amatų mokyklą (vėliau – Stepo Žuko taikomosios dailės technikumas), kur įkūrė tekstilės skyrių ir jam vadovavo apie dešimt metų. 1959 m. Z. Varnausko pastangomis Kaune įsteigtas Valstybinio dailės instituto (dabar – VDA) Kauno vakarinis skyrius. Jį pertvarkius į Kauno dailės fakultetą, Z. Varnauskas iki 2000 m. jame dėstė tapybą. 1968 m. jam buvo suteiktas pedagoginis docento vardas. 1974 – 2000 m. dėstė Vilniaus dailės akademijos Kauno dailės fakultete tapybą, kompoziciją. Dailininkas mirė 2010 m. gruodžio 18 d.
Zenonas Varnauskas buvo ryški XX a. II pusės Kauno meno pasaulio asmenybė. Vieniems jis įsiminė kaip tekstilininkas, grafikas, kitiems – kaip labai savitas tapytojas. Jis buvo energingas, veržlus, lankstus organizatorius. Įdėjo daug pastangų, kad Kaune būtų atkurta aukštoji dailės mokykla. 1959–2000 m. Z. Varnauskas dėstė VDA Kauno dailės institute. Buvę studentai jį prisimena kaip atsidavusį darbui, sąžiningą kompozicijos, piešimo, tapybos dėstytoją.
Zenonas Varnauskas kūrė ornamentinio pobūdžio, ritmiškų kompozicijų, santūraus kolorito tekstilę. Jo sukurti gobelenai, kilimai, interjero audinių projektai šiandien yra pripažinti XX a. 5–8 deš. Lietuvos profesionaliosios tekstilės klasika. Kaip tapytojas Z. Varnauskas domėjosi Europos modernizmu, rėmėsi į klasikinio meno vertybes, tapė kamerinės nuotaikos peizažus, portretus, ypač mėgo motinos ir vaiko motyvą. Labiausiai jis troško išreikšti harmoniją tarp žmogaus ir gamtos. Todėl, nekreipdamas dėmesio į meno madas ar ideologinius reikalavimus, atkakliai tapydavo kamerines kompozicijas su žmonėmis, vis ieškodamas jų vidinio ryšio išraiškos ir kompozicijos tobulumo.
Menotyrininkė Rasa Žukienė
Parodos organizatoriai: dailininkė Aldona Ona Tamošaitytė, menotyrininkė Rasa Žukienė, Kauno kolegijos Justino Vienožinskio menų fakulteto dekanė dr. Sigita Saulėnienė.
