Kovo 10 d. 16 val. Menų ir ugdymo fakulteto Menų akademijos „Pelėdų kalno“ galerijoje (A. Mackevičiaus g. 27, Kaunas) atidaroma Baltijos šalių šiuolaikinio meno „Swedbank“ premijos laimėtojo, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato, tapytojo Jono Gasiūno personalinė paroda „Ir aš čia buvau“, tęsianti Kauno meno mokyklos 100-mečiui skirtą parodų ciklą, kurį organizuoja Menų akademija. Parodos atidarymą papildys susitikimo su menininku renginys, kuriame tapytojas dalysis mintimis apie kūrybą.

Pasak dailėtyrininkės dr. Mildos Žvirblytės, 20 a. 10 dešimtmečio pradžios J. Gasiūno figūrinėje tapyboje žymu naujųjų laukinių, skurdžiojo meno įtaka, būdinga kritinės aliuzijos į mitus, gausu archetipinių ir su individualia simbolika susijusių įvaizdžių („Ir spindinti ietis perveria drakoną“ 1990, „Auksiniai pataikymai virš horizonto“ 1995).

„10 dešimtmečio viduryje tapytus paviršius menininkas papildo fumažo technika (piešia ir tonuoja žvakės liepsna), yra graffiti bruožų. Paveiksluose derina eklektiškus prieštaringus atvaizdus (juos lyg skolinasi iš žiniasklaidos), perkuria masinės kultūros įvaizdžius, ginčija prasminius jų stereotipus, yra aliuzijų į istorinius įvykius („Be tavęs man dangaus vartai nereikalingi…“ 2001, „Švč. Aušros Vartų Mergelė“, „Discovery Channel“, abu 2002, „Didžioji kunigaikštystė“ 2004)“, – pažymi dailėtyrininkė, pridurdama, jog menininkas yra sukūręs ir objektų („Akordeonas“ 1993, „Aš nebuvau, aš nesu, bet aš tavęs laukiu“ 1995, „Švilpukas“ 2000), instaliacijų („Pelenų sodas“ 1993, „Medžių laikrodis“, „Darbas išlaisvina“, abu 1995), videomeno kūrinių („Kelionė pajūriu“, „Du sapnai“, abu 2003, „Karas ir taika“ 2009).

„J. Gasiūno kūryboje atsispindi istorinio, asmeninio laiko kaita, atminties naikinimo ir susigrąžinimo procesai, savo pavidalus kartojančių formų motyvai. Nuo 2004 kuria paveikslus, kuriems būdinga nepasitikėjimo vaizdu idėja, komponavimo principai turi tiesioginių sąsajų su kinematografija („Dvi manekenės ir kareiviškas miegmaišis“ 2006, „Kaminais skraidantis Zenka“ 2007, „Gyvais išliks tik neandartaliečiai zuikių kostiumais“ 2008, „Faustas“, „Pūga mano dirbtuvėje nutraukė rusų choro repeticiją“, abu 2009)“, – tapytojo kūrybą apibūdina dr. M. Žvirblytė.

Nuo 1986 J. Gasiūnas dalyvauja parodose Lietuvoje ir užsienyje (Estijoje, Suomijoje, Danijoje, Graikijoje, Vokietijoje); yra surengęs personalines parodas Vilniuje (1985, 1993, 2000, 2004, 2005, 2007), Panevėžyje (1994), Kaune, Plungėje (abi 1995), Šiauliuose (1997), Kopenhagoje (2000), Cėsiuose (2011), Gdanske (2012), Torunėje (2015). Menininko kūriniai saugomi Centrinio Europos banko (Frankfurtas, Vokietija), Europos Parlamento (Briuselis, Belgija) meno kolekcijose. Kūrinių yra įsigijusios Nacionalinė dailės galerija ir Tretjakovo paveikslų galerija, o taip pat M. K. Čiurlionio nacionalinis dailės muziejus bei privatūs meno kolekcininkai.

Kviečiame apsilankyti!

Parodos kuratorė: Inga Valentinienė

Parengta pagal dailėtyrininkės dr. Mildos Žvirblytės tekstą, publikuotą Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje ir galerijos „Meno parkas“ inf.