Kolegijų pertvarka žadėjo daug ir svarbių pokyčių, tačiau noras studentams regionuose pasiūlyti daugiau kokybiškesnių studijų programų, atsiremia į biurokratinius ribojimus. Nors regionų merai kalba, kad aukštojo mokslo įstaigos reikalingos kaip oras, kad išlieka aukšta skirtingų studijų programų paklausa, tačiau dėl nepakankamo finansavimo bei nelanksčių biurokratinių procedūrų, kolegijos negali tinkamai reaguoti į poreikius regionuose. Todėl vis daugiau studentų iškeliauja į didmiesčius, o regionuose, dėl kvalifikuotos darbo jėgos stokos, prastėja paslaugų kokybė bei klimpsta verslo plėtra.

„Aukštojo mokslo įstaiga mieste – vienas pagrindinių veiksnių, leidžiančių regione turėti aukštų kompetencijų darbuotojus tiek valstybės institucijose, tiek vietos versluose. Norėtume, kad ugdymo programų būtų kuo daugiau, kad vietoje galėtume mokyti jaunus žmones ir perkvalifikuoti išsilavinimą jau turinčiuosius.

Tauragės rajono plėtrai būtina kokybiškai veikianti aukštojo mokslo institucija. Tai leidžia pritraukti investicijas, užtikrinti geriau apmokamas darbo vietas ir kt. Tai mums reikalinga kaip oras“, – teigia Tauragės rajono savivaldybės meras Dovydas Kaminskas.

Pasak jo, rajone reikia ne tik ugdyti jaunus žmones, bet ir perkvalifikuoti jau turinčius išsilavinimą – pastarasis poreikis yra net didesnis. Šalies miestai aktyviai konkuruoja dėl studentų, o jauni žmonės yra mobilesni – jie lengviau keičia gyvenamąją vietą. Tuo metu persikvalifikuoja dažniausiai tie, kurie turi pastovią gyvenamąją vietą, darbą ir šeimą. Kadangi jie negali toli ir ilgam išvykti, reikia galimybės persikvalifikuoti arti namų.

Panašiai situaciją mato ir Alytaus miesto meras Nerijus Cesiulis – aukštoji mokykla rengia ne tik reikalingus specialistus, bet ir padeda išlaikyti jaunus žmones regione.

„Dažnai girdime verslo prašymų, kad reikėtų daugiau inžinierių, IT specialistų ir  kitų, vadinamų kietųjų specialybių – mechatronikos, mechanikos darbuotojų. Aišku, mums aktualus ir ikimokyklinis ugdymas, socialinio darbo ir medicinos specialybės – jos taip pat labai reikalingos ir svarbios miesto gerovei“, – teigia N. Cesiulis.

Regionų kolegijoms – sunkūs laikai

„Yra deklaruojamas siekis stiprinti regionus, išlaikyti jaunus žmones čia, kad jie ateitį ir gerovę kurtų savo krašte. Be aukštojo mokslo įstaigų to padaryti nepavyks. Tačiau viena pati aukštoji mokykla su tokiu uždaviniu susitvarkyti negali“, – sako Kauno kolegijos, kuriai priklauso fakultetas Alytuje bei padalinys Tauragėje, direktorius dr. Andrius Brusokas.

Jo teigimu, regione kurti ir išlaikyti studijų programas yra žymiai sudėtingiau nei didmiesčiuose. Pastaruosiuose kolegijos gali užsitikrinti didesnius studentų srautus, o kartu ir didesnį finansavimą. Nepaisant to, papildomų investicijų regiono studijų ir mokslo plėtrai Kauno kolegija negauna. Aukštoji mokykla gyvena tomis pačiomis „kiekvieno studijų krepšelio gaudymo sąlygomis“. Ir jaučiama didelė konkurencija su didmiesčiais.

„Akivaizdu, kad visos regioninės kolegijos Lietuvoje šiuo metu išgyvena ne pačius geriausius laikus ir reikia skubiai ieškoti sprendimų visoms suinteresuotoms šalims: valstybei, verslams, savivaldoms bei aukštosioms mokykloms“, – įsitikinęs kolegijos vadovas.

Reikia valstybės indėlio

„Regiono kolegijose rengiami ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo, socialinio darbo specialistai – jų reikia visur. O štai kitų sričių specialistų poreikis labai priklauso nuo vietos verslo poreikių, kurie turi būti išgirsti kuo anksčiau. Nes jeigu yra akredituota programa, pirmieji specialistai bus paruošti tik po 3 metų. Jeigu ne – procesas gali trukti gerokai ilgiau“, – sako Kauno kolegijos direktoriaus pavaduotoja dr. Inga Stravinskienė.

Tuo metu Tauragės meras pastebi, kad regione trūksta tinkamų studijų programų, dėl to besiformuojantis specialistų poreikis sunkiai patenkinamas, tačiau tuo pat metu gali susidaryti kitų sričių specialistų perteklius.

„Turime reaguoti į darbo rinkos poreikius, tačiau jie keičiasi greičiau nei programos. Programų akreditavimas nėra nei greitas, nei paprastas procesas. O jų reikia daugiau. Matome kolegijos norą reaguoti į situaciją, tačiau ji pati visko pakeisti negali – reikia savivaldybės ir valstybės indėlio.

Kaip savivaldybė mes stengiamės į kolegijas pritraukti kuo daugiau žmonių – esame pasirengę apmokėti mokslus visiems tauragiškiams, kurie studijuoja mokamose vietose, o tiems, kurie įstojo į nemokamas – siūlome stipendijas. Būtų labai gerai, jei valstybė, stiprindama regionus, paskatintų ar sudarytų geresnes sąlygas aukštojo mokslo įstaigoms didinti programų skaičių regionuose. Juk aukštojo mokslo įstaiga regione yra viena pagrindinių priemonių kuriančių jo plėtrą. Tai yra svarbu“, – tvirtina D. Kaminskas.

Alytaus mero pastebėjimu, geriausias rezultatas pasiekiamas, kuomet įsitraukia visos pusės: „Kuo daugiau paramos iš skirtingų pusių – ministerijos, savivaldos ar verslo – tuo didesnė vertė sukuriama aukštajam mokslui. Kiekviena suinteresuota grupė, kuri padeda kolegijai augti, po kelerių metų mato grąžą. Visi kartu dalyvaujame procese: yra kas duoda praktikos atlikimo bazes, verslai įdarbina ar duoda rekomendacijas, savivalda formuoja užsakymus ir planuoja miesto ateitį“, – teigia N. Cesiulis.

Problemos didelės, galimybės jas spręsti – menkos

Dr. I. Stravinskienė sako, kad vienas iš būdų stiprinti regionų kolegijas – jas, užsienio šalių pavyzdžiu, transformuoti į bendruomenės koledžus.

Tokią galimybę Kauno kolegija mato Alytuje, tačiau, kad tokia institucija galėtų veikti, būtinas tvirtas įsitraukimas iš visų suinteresuotų šalių: vietos verslų, savivaldos, viešųjų įstaigų, asociacijų bei aukštąjį mokslą regione remianti valstybė.

„Teigiamus pokyčius  jau matome ir tikimės jų daugiau. Pirmiausiai – naujų specialybių atsiradimas ir planuojamos didelės investicijos, kurios ateis į Kauno kolegijos Alytaus padalinį. Investicijų valstybė skyrė nemažai, dabar vyksta planavimo procedūros, bet tikime, kad su jomis pamatysime didelį proveržį. Džiugu, kad Kauno kolegija turėdama stiprią savo mokslinę bazę gali pasiūlyti platesnį specialybių spektrą ir atliepti miesto bei regiono poreikį“ – teigia N. Cesiulis.

„Pavyzdžiui, verslas regione jau dabar prašo: mums reikia inžinierių. Aukštoji mokykla galėtų rengti inžinierius. Tačiau programos paruošimui reikia lėšų tinkamai studijų infrastruktūrai, pritraukti naujus žmones. Tačiau iš kur gauti tų lėšų? Valstybė tam resursų neskiria, kitos suinteresuotos šalys – taip pat. Pati aukštoji mokykla finansavimą gaus tik priėmusi pirmuosius studentus.

Problemų kyla daug ir įvairių. Kadangi jas spręsti paliekamos tik pačios aukštosios mokyklos ir savivaldybės, o centrinis reguliavimas yra nelankstus, susidaro situacija, kai iššūkiu tampa vien esamų programų kokybės išlaikymas, o atliepti regiono verslo, kitų viešųjų įstaigų poreikius, tampa daugiau nei sudėtinga“, – apibendrina dr. A. Brusokas.

Straipsnis publikuotas mokslolietuva.lt