2025 m. sausio 9 – kovo 11 d.
Nacionalinis Kauno dramos teatras (Laisvės al. 71, Kaunas)
Iki 2025 m. kovo 11 d. kviečiame apsilankyti Kauno kolegijos Menų ir ugdymo fakulteto Menų akademijos lektorės Lauros Slavinskaitės parodoje „Mano (?) melodijos“, kuri eksponuojama Nacionaliniame Kauno dramos teatre (Laisvės al. 71, Kaunas).
Laura Slavinskaitė (1994) – jaunosios kartos tapytoja, kurios kūryboje vyrauja kasdienės aplinkos analizė: „Gyvenamoji aplinka, kad ir kokioje bebūčiau – miestas ar gamta – susitraukia tiek, kiek gali mano juslės pasiekti ir tampa fonu sąmonės aktams vykti”. Menininkė nėra tik pasyvi stebėtoja, ji aktyvi aplinkos dalyvė, savo patirtis ir išgyvenimus perkelianti į paveikslų plokštumas. Tai ne realių pamatytų vaizdų atkartojimas, o minčių vaizdinių konstrukcijos. Menininkei ypač svarbi aplink vykstanti esatis, kuri yra viso jos tolimesnio kūrybinio proceso atskaitos taškas. Slavinskaitė tapo žmogaus psichologinės būsenos portretus, juos įkūnydama metaforomis į daiktus, gyvūnus, figūratyvus, veidus. Pastaruoju metu pagrindiniai autorės motyvai – miestas ir jame gyvenantis žmogus, kaita bei virsmas šiuolaikiniame pasaulyje, populiariosios kultūros, istorijos ir meno istorijos citatos.
Parodoje menininkė gvildena garsų įtaką asmenybei. Pasak jos, gyventi mieste šiomis dienomis – tai gyventi nuolatinio informacinio triukšmo realybėje. Kaip iš tiesų skamba šiandiena? Kaip tas skambesys būtų juntamas sustingdytoje begarsėje akimirkoje? Kada skamba skirtingos harmoningos melodijos ir kuomet prasideda alinantis triukšmas? Vidinė muzika – vidinis aš – to vidaus vienintelės ir teisingos nekvestionuojamos taisyklės? Kiek gebame į save įsileisti kitokių, gal net disonuojančių melodijų? Kiek mokame šalia tokių gyventi? Aplinka – kaip visaapimanti muzika, o muzika čia – ir kaip nuomonių skirtingumas, įvairovė, priešprieša. Kasdieniam miesto naujienų sraute iškyla mirgančios žinių aktualijos, klykia komentarų skilties nuomonių įvairovė. Verda žūtbūtinio dėmesio pritraukimo kova. Kiek mes pajėgūs išsigryninti savo melodiją, svarbią tik sau, ir priimti kito?
Šios temos buvo aktualios visais laikais, tačiau šiandienos pasaulyje jaunoji karta jaučiasi ypač įsitempusi. Tai atsispindi ir jaunųjų menininkų kūryboje, kurie jautriai ir aktyviai reaguoja į besikeičiančio pasaulio aktualijas ir problemas, medijų įtaką žmogaus gyvenimui bei emocinei ir psichologinei sveikatai. Laura Slavinskaitė parodoje „Aš ir mano (?) melodijos“ kviečia atkreipti dėmesį į savo kartos mąstymą, kviečia pažvelgti į šiandieninio pasaulio siūlomą ir kuriamą gyvenimą per jaunosios kartos matymo prizmę ir individualų sąmoningumą.
Laura Slavinskaitė nuo 2014 m. aktyviai dalyvauja grupinėse parodose bei yra surengusi 6 personalines parodas (Lietuva, Austrija). 2022 m. pateko į Baltijos šalių konkurso „Jaunojo tapytojo prizas“ finalą, kuriame laimėjo specialųjį Luminor prizą. 2017 m. laimėjo 1-ąją vietą tarptautiniame Algimanto Švėgždos piešinių konkurse „Piešinys 2017“, o 2016 m. tapo laureate parodoje „Geriausias 2016 metų kūrinys.