Naujuosius metus Kauno kolegijos Menų ir ugdymo fakulteto Menų akademijos „Pelėdų kalno“ galerija pradės pakviesdama meno gerbėjus į jubiliejinės retrospektyvinės, vienos įdomiausių šiuolaikinių lietuvių keramikių, Konstancijos Dzimidavičienės parodos „Laiko aidai“ atidarymo renginį, kuris vyks sausio 5 d. 18 val.

K. Dzimidavičienė priklauso tiems neramios dvasios menininkams, kurie nenuilstamai ieško naujų idėjų ir raiškos būdų. Jubiliejinėje retrospektyvinėje parodoje bus pristatomas keramikos ciklas „Artefaktai“ (2013 m.) ir skirtingos keramikos plastikos kompozicijos, sukurtos 2013–2023 m. laikotarpiu. Parodoje žiūrovai galės susipažinti ir su keramikės kūrybinio kelio etapais, jų kaita, technologinių eksperimentų įvairove.

Pati menininkė išskiria du pagrindinius savo kūrybos etapus: ankstyvąjį laikotarpį (iki 1998 m.), kuriame buvo susipynusios trys jos veiklos sritys: pedagoginis darbas, monumentalioji interjerinė keramika ir žiedimo technika kuriami įvairūs utilitariniai darbai; ir naująjį laikotarpį (nuo 2000 m.), kurį dailininkė vadina eksperimentiniais ieškojimais, apjungiančiais idėjų, formų, faktūrų, technologijų įvairovę ir organišką kaitą.

Ankstyvuoju kūrybos laikotarpiu K. Dzimidavičienė kūrė architektūrinę keramiką (pano, dekoratyvines pertvaras ir sieneles, interjero detales). Menininkė yra sukūrusi 14 dekoratyvinių pano Kauno, Palangos, Rietavo visuomeniniams, o vėliau – ir privatiems interjerams. Naujojo kūrybinio laikotarpio pradžią keramikė apibūdina kaip laboratorinių ieškojimų tarpsnį. Pastarąjį 24-erių metų kūrybos laikotarpį K. Dzimidavičienė liko ištikima kurdama monumentalius, masyvių formų kūrinius, kuriuose persipina faktūrų, technologinių sprendimų ir simbolinių detalių įvairovė. Meninės formos ieškojimai skatino technologinius atradimus ir atvirkščiai – naujos technologijos keitė plastinę kūrinių struktūrą. Eksperimentuodama, dailininkė sukūrė autorinę keramikos masės sudėtį (įvairūs priedai, sumaišyti su akmens mase, degimo metu sukelia masės ir paviršiaus skilinėjimus, atveria tuščias ertmes).

Pasak menotyrininkės Lijanos Šatavičiūtės-Natalevičienės, pagal techninio tobulumo siekį K. Dzimidavičienę būtų galima laikyti tipine moderniste, o pagal mąstymą ir pastarojo laikotarpio kūrinių atlikimo priemones – kūrėja, įtakota postmodernizmo idėjų. Tačiau skirtingai nei tipiniams postmodernistams, dailininkei svarbi ne tik idėja, bet ir materialusis kūrinio aspektas, patvirtinantis dailės tyrėjų ne kartą pabrėžtą lietuvių keramikos postmodernistinį mišrumą.

Pastarąjį dešimtmetį, K. Dzimidavičienė aktyviai kuria ir pristato savo kūrybą prestižinėse meno mugėse ir parodose Danijoje.

2012 m. K. Dzimidavičienei suteikta prof. Liudviko Strolio vardo premija už keramikos kūrinį „Pusė žalio“ (Vilniaus keramikos meno bienalės paroda). Ji yra pelniusi Kauno m. III laipsnio „Santakos“ garbės ženklą (2012 m.), Kauno m. padėką jubiliejinės parodos „Amžinybės ratas“ atidarymo proga (2013 m.). Kūrėja apdovanota Lietuvos dailininkų sąjungos diplomu už keramikos meno parodų ciklą „Amžinas ratas“ (2013 m.), Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus apdovanojimu už kūrinį „Žaliavalgis“ (paroda „Geriausias 2016 metų kūrinys“, 2017 m.). Baltijos šalių šiuolaikinės keramikos parodose „Pavasaris“ keramikė įvertinta II vieta už kūrinius „Vaikų žemė“, „Žaliavalgis“ (2015 m., 2016 m.).

Parengta pagal menotyrininkės Lijanos Šatavičiūtės-Natalevičienės tekstą leidinyje „Šiuolaikiniai lietuvių dailininkai / Konstancija Dzimidavičienė, 2014 m. (Lietuvos dailininkų sąjungos leidykla „Artseria“) bei „Kas yra kas Lietuvoje 2018. Šimtmečio leidimas“, 2018 m.