Kauno kolegija aktyviai prisideda prie LRT akcijos „Keliu vėliavą“ ir rengia staigmeną kauniečiams. Vasario 15 dieną 12 valandą  Trispalvė suplevėsuos išskirtinėje Kauno miesto vietoje – ant legendinio Pelėdų kalno.

Vaizdingoje ir įspūdingą istoriją turinčioje vietoje yra įsikūręs Kauno kolegijos Justino Vienožinskio menų fakultetas. Būtent jo kaimynystėje suplevėsuos Lietuvos Valstybės šimtmetį menantis simbolis. Kauno kolegijos vadovų teigimu, sumanymas iškelti vėliavą gimė diskutuojant su miesto bendruomene.

Kauno kolegijos Justino Vienožinskio menų fakulteto dekanė, dr. Sigita Saulėnienė, pasakojo, kad XVI–XVII a. šioje dalyje augo miestas, prekyba, vokiečiai čia statė namus. „Kaunas buvo vadinamas Lietuvos vakariniais vartais“, – kalbėjo pašnekovė. Anot jos, XVII a. I pusėje buvo pastatyta nauja gynybinė siena, atsiremianti į kalną. 1655 m. atvykusi prūsų kariuomenė mūrinius įtvirtinimus padengė mediniais statiniais, bokštais.

1701 m. pro Kauną į Žemaitiją žygiavo švedų kariuomenė, mieste atsirado statinys „švedų šansas“, primenantis kelias viena ant kitos įžambiai sudėtas smėlio dėžes, 1774 m. atsirado aštuonkampis įtvirtinimas. Įtvirtinimus naudojo tiek rusai, tiek vokiečiai. „1779 m. supiltas pylimas ir įrengta Kauno tvirtovės 9-ta baterija. Po baterija buvo sandėliai, vienu momentu ten buvo gipso liejykla, po kalnu ji turėtų būti išlikusi iki dabar“, – pasakojo dr. S. Saulėnienė.

Ant kalno kadaise stovėjo didieji karvedžiai, tokie kaip Napoleonas ir rusų kariuomenės vadai, bei stebėjo miestą – mat nuo čia puikiai matosi Šančių mikrorajono pusė, Aleksotas, Senamiestis, Šilainiai. Bėgant metams, ant kalno pastatyti namai uždengė dalį matymo zonų, tačiau anuomet nuo kalno visas miestas matėsi kaip ant delno.

Pelėdų kalne iki šiol išlikę fortų įtvirtinimai po žeme, o dabar toje vietoje stūkso apžvalgai palankus kalnas, nuo kurio ir atsiveria miesto panorama.

Ne mažiau įspūdingą šios vietos istoriją atskleidžia ir naujas  vaidybinis filmas „Pelėdų kalnas“. Jame pasakojama istorija apie 1947–1952 metais Lietuvoje susiklosčiusius politinius ir istorinius įvykius, partizanų ryžto ir nešamos žinios kelionę, pralietą kraują, herojų tarpusavio meilę bei santykius, pokario kartą, tvyrojusią baimę būti nubaustam, ištremtam ar nužudytam, bet taip ir nenumalšinusią nepriklausomybės šauksmo. Tai yra istorija apie viltį. Apie beatodairišką riziką priešintis vardan laisvės. Vardan tautinės, socialinės ir, pagaliau, paprasčiausios žmogiškos laimės. Filmo scenarijus autorius – Pranas Morkus, režisierius – Audrius Juzėnas. Filmas kino teatruose pasirodys 2018 vasario 16 d., minint Lietuvos Nepriklausomybės akto šimtmetį.