„Mes puikiai žinome, ką moksleiviai arba studentai jaučia gavę egzaminų rezultatus, kai iki geriausio įvertinimo pritrūksta labai nedaug “, – taip pastarosiomis dienomis juokauja Kauno kolegijos dėstytojai ir darbuotojai. Tik vienas balas skyrė nuo aukščiausios pozicijos, tad šiemet Kaune esanti ir 25 metų sukaktį švenčianti aukštoji mokykla užėmė antrąją vietą Lietuvos kolegijų reitinguose. Siekio taikomųjų mokslų universitetu tapti neslepianti kolegija džiaugiasi – pažanga užtikrinti mokslo, meno ir studijų dermę atsispindi reitingų rezultatuose.

Žurnalas „Reitingai“ kasmet išrikiuoja Lietuvos valstybines ir privačias aukštąsias mokyklas pagal rezultatus, gautus įvertinus daugiau kaip 25 rodiklius. Labiausiai Kauno kolegijos bendruomenė džiaugiasi, kad keletą metų iš eilės stabiliai užimama pirmoji vieta tarp Lietuvos valstybinių kolegijų ir gaunamas aukščiausias įvertinimas kategorijoje, apimančioje studijų kokybę.

Šiemet reitingo rezultatai parodė dar vieną stiprybę –  aukščiausius įvertinimus Kauno kolegija gavo už mokslo ir meno veiklą bei kuriamą pridėtinę vertę šalies ūkiui.  Pasak Kauno kolegijos vadovų, šie rodikliai atspindi ne tik kiekybinius pasiekimus, bet ir svarbiausią kokybinį matą – studentų, darbdavių pasitikėjimą.

Direktoriaus pavaduotoja mokslo ir organizacijos plėtrai dr. Inga Stravinskienė akcentuoja: kokybiškas studijų turinys neatsiejamas nuo rezultatų, kuriuos generuoja taikomieji moksliniai tyrimai, eksperimentinė plėtra ir menas.

„Fundamentalusis mokslas dažniausiai pirmasis sukuria įvairius inovacinius sprendimus, kaip atitinkami technologiniai proveržiai, tačiau ne ką svarbiau yra šių rezultatų perkėlimas, vykdant taikomuosius mokslinius tyrimus, eksperimentinę plėtrą“, –  sako dr. I. Stravinskienė.

Ji pabrėžia, kad tai atveria galimybes kurti aukštą pridėtinę vertę generuojančias studijų programas, pritraukti atitinkamos srities tyrėjus.

„Juk pats savaime tikslas nėra atlikti mokslinį taikomąjį tyrimą, parašyti mokslinį straipsnį. Labai svarbu konkretūs šių rezultatų pritaikymo, įgyvendinimo sprendimai, galintys kurti realią naudą, atliepti visuomenės poreikius“, – teigia ji.

Kauno kolegijoje šiuo metu realizuojama daugiau nei pusšimtis studijų programų. Dr. I. Stravinskienė pažymi, kad didžiausias plataus studijų spektro privalumas – studentui atsiveria visos galimybės ne tik tapti pasirinktos srities specialistu, bet ir realizuoti save atliekant mokslinius taikomuosius tyrimus, įsitraukti į tarpdisciplinines veiklas.

Studijos – nebūtinai iškart po mokyklos

Reitinguojant studentų ir studijų kategorijoje buvo skaičiuojama, kokia dalis geriausius brandos egzaminų įvertinimus gavusių abiturientų rinkosi studijas kolegijoje, koks buvo priimtų pirmakursių mažiausias balas, kokia dalis pirmo kurso studentų gavo valstybės finansuojamus krepšelius, stipendijas ar tikslinį finansavimą bei kokia dalis studentų, palyginti su visais pirmos pakopos studentais, nutraukė studijas. Žurnalo „Reitingai“ vertinimu, šioje, studentai ir studijos, kategorijoje iš galimų 25 taškų Kauno kolegija surinko 21,2 taško ir atsidūrė valstybinių kolegijų viršūnėje.

„Stiprios ir kokybiškos studijos – tai pagrindas mūsų studentų sėkmei ir konkurencingumui tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Mes didžiuojamės, kad studentai, baigę Kauno kolegiją, įgyja ne tik žinių, bet ir praktinių įgūdžių, kurie leidžia jiems sėkmingai integruotis į darbo rinką ir prisidėti prie gerovės stiprinimo“, – teigia Kauno kolegijos direktoriaus pavaduotoja studijoms Jolanta Bareikienė.

Ji pasakoja, kad siekiant studijų programų paketo atsinaujinimo, per pastaruosius keletą metų Kauno kolegijoje palaipsniui auga studijų programų skaičius, nuosekliai didinama studijavimo būdų pasiūla, kai galima studijuoti ne tik tradiciškai mokantis auditorijoje, tačiau nuotolines paskaitas derinant su realia praktine patirtimi laboratorijose, dirbtuvėse, centruose arba studijuoti sesijiniu būdu.

Tai ypač patogu tiems, kurie mokyklą baigė anksčiau ir dėl svarbių  priežasčių – darbo, tėvystės ar savojo kelio ieškojimo – dar nespėjo įgyti aukštojo mokslo išsilavinimo. Kauno kolegijos vykdomų apklausų rezultatai rodo – priklausomai nuo studijų programos ir kurso, ne tik studijuoja, bet ir dirba 40–53 procentai kolegijos studentų.

„Atsižvelgdami į pastarųjų metų tendencijas, kai stebimas vis didesnis jau dirbančių žmonių noras studijuoti, siekiame didinti aukštojo mokslo prieinamumą ir sudaryti sąlygas studijuoti motyvuotiems, kitus įsipareigojimus, tokius kaip darbas ar šeiminis gyvenimas, su studijomis derinantiems studentams“, – sako Kauno kolegijos direktoriaus pavaduotoja.

Studijavo ir mama, ir dukra

Objektinį meną Kauno kolegijoje studijuojanti ir darbą su studijomis derinanti Daiva Kupstienė prisipažįsta, kad ši sritis – jos jaunystės svajonė.

„Po vidurinės mokyklos norėjau stoti į šią studijų programą, bet tėvai buvo prieš, sakė, kad menininkas – ne amatas. Po 35 metų atėjo laikas įgyvendinti tai, ką norėjau padaryti baigusi vidurinę mokyklą. Sulaukiau didelio palaikymo iš dukros, kuri Kauno kolegijoje studijuoja Objektų konservavimo ir restauravimo studijų programoje. Taip pat mane pastūmėjo lektorė Lolita Grabauskienė, su kuria teko susipažinti pleneruose“, – prisimena D. Kupstienė.

Negana to, kad studentė derina darbą ir studijas, ji – ir tarptautinių bei nacionalinių parodų dalyvė, Kauno kolegijos direktoriaus vardo stipendijos laureatė, aktyviai įsitraukianti ne tik į mokslo ir meno taikomąją veiklą, bet ir į įvairias partnerių organizuojamas iniciatyvas.

Studentė atvirauja, kad visi jos sutikti dėstytojai „nuostabūs, labai kompetentingi“ ir sako vertinanti kiekvieną už jų žinias, technikas, gebėjimą perduoti patirtį.

„Vertinu, kad kiekviename žingsnyje, prireikus pagalbos, galiu drąsiai kreiptis į akademinį personalą ir žinau, kad man padės. Jie labai palaikantys, padedantys, skatina išlaisvėti. Jaučiu, kad artimesnis ryšys su dėstytoju padeda geriau įsisavinti to dalyko žinias, nes kuo šaltesnis dėstytojas, tuo tolimesnis tas dalykas darosi ir sunku mokytis“, – mintimis dalinasi Kauno kolegijos studentė.

Nors studijų metu tenka susidurti su iššūkiais, D. Kupstienė atskleidžia, kad dėstytojų palaikymas, pozityvus požiūris į mokymosi procesą padeda įveikti kylančius sunkumus, tarp kurių – darbų atlikimas laiku, egzaminų keliamas nerimas.

„Vis dėlto, ramina žinojimas, kad tai yra mokymosi proceso dalis ir esu institucijoje, kurioje klaidos yra priimamos. Be to suvokiu, kad egzaminas yra labai gera pamoka, nes judu į priekį, augu, mokausi iš klaidų, su kiekvienu atsiskaitymu patobulėju, išdrąsėju. Kiekvieną dieną einu kaip į egzaminą, nes praėjo daug metų po pirmųjų mokslų – mokymo sistema pasikeitusi, atsiskaitymai kitokie, reikia vėl ugdyti mokymosi įgūdį, kas įstojusiems iškart po mokyklos yra lengviau. Nepaisant to, atėjus į Menų akademiją nesinori išeiti – jaučiuosi kaip namie, norisi kuo daugiau kurti“, – įspūdžiais apie studijas dalinasi D. Kupstienė.

Straipsnis publikuotas lrytas.lt