Šiais laikais be tarptautiškumo nebeįsivaizduojamos studijos, mokslas ar studijuojančiųjų patirtis. Jis kuria vertę visiems – aukštosioms mokykloms, darbdaviams, studentams ir visuomenei. Svarbu atrasti naujų ir tvarių būdų, veiksmingų paskatų tarptautiniam bendradarbiavimui skatinti. Vienas jų  – Europos universitetų aljansų kūrimas ir stiprinimas.

Tokias ir panašias įžvalgas išsakė ekspertai, dalyvavę balandį Kauno kolegijoje vykusiame tarptautiniame forume „Europos universitetų aljansų vaidmuo formuojant švietimo ir mokslinių tyrimų ateitį“ (angl. The Role of European University Alliances in Shaping the Future of Education and Research), kuris buvo įtrauktas į kasmet šioje aukštojoje mokykloje vykstančią Tarptautinės savaitės programą.

Kauno kolegijos inicijuota tarptautinė programa integravo veiklas ir temas, kurios susijusios su atsparumo didinimu, tinklaveika ir skaitmenizacija. Tarptautinė savaitė tapo erdve tiek žinių dalyboms, tiek svarbioms diskusijoms apie Europos aukštojo mokslo ateitį.

Kauno ir Alytaus padaliniuose vykusi Tarptautinė savaitė paskatino susiburti įvairių šalių universitetų atstovus iš aljanso UNINOVIS, kuriam priklauso ir Kauno kolegija. Prancūzijos, Vokietijos, Italijos, Suomijos, Ispanijos, Albanijos ir Lietuvos aukštąsias mokyklas jungiantis tarptautinis tinklas per artimiausius keletą metų pasieks naują plėtros etapą, kurio rezultatas – duomenų mokslo taikymas įvairiose srityse.

Kaip pasakoja programos organizatoriai, universitetų aljansų idėja, jau spėjusi įsitvirtinti Europos aukštojo mokslo erdvėje. Ji gimė bene prieš dešimtmetį, kai Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pirmą kartą pasiūlė Europos universitetų glaudesnio bendradarbiavimo iniciatyvą. Šiandien ši iniciatyva vienija 65 Europos universitetų aljansus, kuriems priklauso per 570 aukštojo mokslo įstaigų iš 35 šalių.

Tarptautiškumas – integrali aukštosios mokyklos dalis

Pasak Kauno kolegijos vadovų, narystė stipriame tarptautiniame aljanse atveria naujas perspektyvas studentams bei tyrėjams ir pasitarnauja Kauno kolegijai siekiant taikomųjų mokslų universiteto statuso. Šis pasiekimas – svarus indėlis stiprinant kolegijos poziciją tarptautinėje erdvėje, vykdant bendras studijų programas, stiprinant mokslinį potencialą.

Aljansas suformuotas iš taikomųjų mokslų ir klasikinio tipo (akademinių) universitetų, telkiantis ypač didelę bendruomenę: 125 tūkst. studentų, 11 tūkst. darbuotojų ir 57 asocijuotų ir socialinių partnerių.

Pasak Kauno kolegijos direktoriaus dr. Andriaus Brusoko, aljansas atveria platesnes galimybes stiprinti studijų kokybę ir plėtoti taikomąjį mokslą ir meną tarptautiniu lygmeniu. Kauno kolegija savo strategijoje dar prieš keletą metų buvo įtvirtinusi viziją tapti pažangia ir tvaria aukštojo mokslo institucija.

Dr. A. Brusokas taip pat pažymi, kad šiandien tarptautiškumas suprantamas kaip integrali aukštosios mokyklos dalis, praturtinanti ne tik studijų patirtį, bet ir suteikianti galimybę  prisidėti prie globalių iššūkių sprendimo.

„Tarptautinis bendradarbiavimas atveria duris naujoms idėjoms, inovacijoms ir metodams, kurie gali būti pritaikyti tiek mokslinių tyrimų, tiek praktinės veiklos srityse. Be to, šiandienos globalizuotame pasaulyje universitetai turi pasirūpinti, kad jų studentai būtų pasirengę dirbti ir bendradarbiauti tarptautinėse komandose, todėl tarptautiškumas tampa neatsiejama šiuolaikinio aukštojo mokslo veiklos dalimi“, – sako dr. A. Brusokas.

Jis pažymi, kad šiemet  Kauno kolegijos inicijuotoje Tarptautinėje savaitėje dalyvavo per 70 dalyvių iš 21 šalies: „Tikiu, kad būtent tokie renginiai leidžia megzti ryšius, dalintis patirtimi ir kurti bendrus projektus.“

Siekis jungtis – nuoseklus ir apgalvotas

Kauno kolegijos direktoriaus pavaduotoja mokslo ir organizacijos plėtrai dr. Inga Stravinskienė atskleidžia, kad UNINOVIS aljanso paraiška Europos Komisijos ekspertų buvo įvertinta kaip itin kokybiška, o tai rodo aljanso partnerių tvirtus bendradarbiavimo ryšius ir tikslingus siekiamus rezultatus tarptautinėje erdvėje.

„Svarbu paminėti, kad naujausias laimėjimas nėra atsitiktinis. Šis partnerių tinklas formavosi praktiškai trejus metus: buvo rengiami ir laimėti bendri tarptautiniai projektai, vyko studentų ir dėstytojų mainai, bendri moksliniai taikomieji tyrimai, gerųjų patirčių perkėlimas ir kitos iniciatyvos“ – prisimena dr. I. Stravinskienė ir džiaugiasi, kad tarp partnerių yra užsimezgę itin šilti, pasitikėjimu grįsti bendradarbiavimo ryšiai.

Per pastaruosius metus, kartu su UNINOVIS partneriais, buvo pasirašytos 5 „Erasmus+“ tarpinstitucinio bendradarbiavimo sutartys, pasirašytos strateginės partnerystės sutartys su Tamperės taikomųjų mokslų universitetu, Viurcburgo-Šveinfurto taikomųjų mokslų technikos universitetu, pasirašyta dvigubo diplomo sutartis su didžiausiu Albanijoje Tiranos universitetu, laimėtas Žilibero projektas ir kt.

„Šio aljanso ilgalaikė strategija integruoja studijas ir taikomąjį duomenų mokslą, orientuojantis į tyrimus ir inovacijas. Visos veiklos, numatytos šiame projekte, ženkliai prisidės prie Kauno kolegijos, kaip taikomųjų mokslų universiteto, statuso siekimo, grindžiant Europos aukštojo mokslo erdvės ir Europos mokslinių tyrimų erdvės vertybėmis ir reikalavimais, tvarumo tikslais, „žaliąja“ ir skaitmenine transformacija“, – dalinasi direktoriaus pavaduotoja mokslo ir organizacijos plėtrai dr. I. Stravinskienė.

Europos universitetų aljansų iniciatyva gali turėti transformuojantį efektą

Forume dalyvavusi Studijų kokybės ir vertinimo centro (SKVC) Institucinio vertinimo skyriaus vedėja Kristina Sutkutė pažymi, kad tarptautiškumas nebėra tik pageidautinas pridėtinę vertę studijoms kuriantis veiksnys. Tai – esminis aukštosios mokyklos veiklos elementas Europos aukštojo mokslo erdvėje.

„Be tarptautiškumo neįsivaizduojamos studijos, mokslas ar studijuojančiųjų patirtis. Šiandien jau kalbame ne tiek apie tarptautiškumo kuriamą neabejotiną vertę visiems – aukštosioms mokykloms, darbdaviams, studentams, ir visuomenei, kiek apie įvairovę ir būdus, įgalinančius tarptautiškumą integruoti visur“, – sako K. Sutkutė.

SKVC Institucinio vertinimo skyriaus vedėja atkreipia dėmesį, kad Europos universitetų aljansų iniciatyva (EUI) potencialiai gali turėti transformuojantį efektą instituciniu, nacionaliniu ir europiniu lygiu.

„EUI iniciatyva siūlo precedentų aukštojo mokslo erdvėje neturintį bendradarbiavimo formatą, sudarydama sąlygas susikurti naujo tipo galingoms ir įtakingoms organizacijoms Europos aukštojo mokslo erdvėje. Dalyvavimas sudaro prielaidas ilgalaikių, glaudesnių partnerysčių vystymui, o tai didina jų poveikį ir įgalina nuoseklų inovacijų siekimą“, – pažymi pašnekovė.

Pasak K. Sutkutės, institucijų bendradarbiavimo poveikis studijose jau buvo jaučiamas per jungtines programas, bet šiame kontekste EUI įgalina daug glaudesnę ne tik akademinės veiklos, bet ir administracinių procesų, integraciją.

„Šis aspektas daugeliui galėtų neatrodyti labai svarbus, bet jis gali turėti ilgalaikį ir stiprų poveikį institucijoms net ir už šios iniciatyvos ribų. Toks bendradarbiavimas užtikrina glaudžius ir nuoseklius gerųjų praktikų mainus bei bendrą sistemų vystymą tokiuose procesuose kaip strateginis planavimas, programų rengimas, kokybės užtikrinimas. Aukštųjų mokyklų vertinimo rezultatai rodo, kad trūkumai būtent šiuose procesuose kartais sukliudo aukštosioms mokykloms pasiekti aukštesnę studijų kokybę“, – akcentuoja SKVC Institucinio vertinimo skyriaus vedėja K. Sutkutė.

Kaip tarptautinis bendradarbiavimas prisideda prie regionų plėtros

UNINOVIS aljanso asocijuoto partnerio statusu dalyvaujančio Hagos taikomųjų mokslų universiteto patarėjas tarptautiniais strateginiais klausimais Jerke Verschoor įsitikinęs – tarptautinis bendradarbiavimas daro įtaką beveik visiems aukštojo mokslo institucijų aspektams.

„Bendradarbiavimas su kitų šalių mokslininkais ir studentais suteikia galimybę į tuos pačius dalykus pažvelgti iš kitos perspektyvos, tokiu būdu gaunant vertingesnes įžvalgas. Suvienijus jėgas vykdant mokslinių tyrimų projektus taip pat atsiranda platesnės galimybės prisidėti prie pasauliniame kontekste svarbių sričių vystymo ar problemų sprendimo, pavyzdžiui klimato kaitos stabdymas, technologijų plėtra. Kartu galime daryti didesnį poveikį“, – sako Kauno kolegijos Tarptautinėje savaitėje pranešimą „Building capacity to make more impact in Europe“ skaitęs J. Verschoor.

J. Verschoor atskleidžia, kad Nyderlanduose taikomųjų mokslų universitetai palaiko tvirtus ryšius su regionuose esančiomis įmonėmis, vietos savivaldos institucijomis ir bendruomenėmis. Tai, pasak jo, leidžia užtikrinti, kad moksliniai tyrimai ir kiti vykdomi projektai atlieptų konkretaus regiono poreikius.

„Tuo tarpu tarptautinis aukštųjų mokyklų bendradarbiavimas, dalinantis naujomis idėjomis, bendradarbiaujant mokslinių tyrimų srityje, vykdant studentų, dėstytojų, tyrėjų mainus prisideda prie spartesnės regionų plėtros. Tai taip pat leidžia pritraukti naujų investicijų, skatinti ekonomiką ir didinti regiono konkurencingumą. Nors tai nėra lengvas kelias, tačiau neabejotinai gali prisidėti prie inovacijų skatinimo“, – dalinasi J. Verschoor.

Jis priduria, kad sutelkusios sukauptą patirtį ir turimus išteklius institucijos gali kurti veiksmingus sprendimus ir praturtinti mokymosi patirtį: „Tai ne vienos aukštosios mokyklos, o visų mūsų užduotis – parengti ir įgalinti studentų kartas, kad jos būtų pasirengusios sparčiai besikeičiančiam pasauliui.“

Straipsnis publikuotas lrytas.lt