Besitęsiantis karantinas tapo nemenku išbandymu ir emocinei savijautai – ženkliai sumažėjęs socialinių kontaktų skaičius, darbas iš namų, apribotos galimybės keliauti ir matytis su artimaisiais gali sukelti daugiau neigiamų emocijų nei įprastai, todėl itin svarbu tampa pasirūpinti ne tik fizine, bet psichologine savijauta.

Kaip atskleidžia psichologė Marina Guptor, šiuo laikotarpiu pastebimas nerimo, streso, pykčio, liūdesio, susierzinimo ir nuovargio padidėjimas. „Žmonės karantino laikotarpiu dažniau išgyvena tokias emocijas, kaip pyktis, liūdesys, susierzinimas, jaučiamas bejėgiškumas. Dažniausiai įvardijamas nepaaiškinamas nerimas, kai žmogus nežino, dėl ko tiksliai nerimauja. Taip pat neretai po kurio laiko atsiranda apatija, kuomet nesinori nieko veikti, trūksta motyvacijos“, – pasakoja psichologė ir priduria, kad pastaruoju metu žmonėms labai trūksta gyvo bendravimo, pasiilgstama draugų, artimųjų.

M. Guptor taip pat pabrėžia, kad svarbu rūpintis ir fizine, ir psichologine savijauta. „Jei žmogus jaus fizinį skausmą, vargu ar jis bus patenkintas ir laimingas. Ir atvirkščiai, jei žmogus jaus nuolatinį stresą, nerimą, organizmas, išnaudojęs resursus, pradės signalizuoti apie tai įvairiais skausmais ir negalavimais. Todėl tam, kad žmogus jaustųsi gerai, svarbi tiek psichologinė, tiek fizinė sveikata“, – tikina M. Guptor.

Skatiname bendruomenės narius, susiduriančius su emociniais sunkumais, registruotis į konfidencialias nemokamas nuotolines psichologės konsultacijas, kurios yra teikiamos lietuvių, anglų ir rusų kalbomis. Dėl konsultacijos kviečiame rašyti el. paštu marina.guptor@go.kauko.lt, nurodant kuris dienos metas būtų patogiausias konsultacijai: rytas (8–12 val.), diena (12–16 val.), vakaras (16–20 val.). Šią informaciją matys tik psichologė, kuri į užklausą atsakys el. paštu ir suderins konsultacijos laiką.